Įmonės Lietuvoje garsiai deklaruoja socialinės atsakomybės tikslus ir būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau per pastarąjį dešimtmetį CO2 emisijų kiekis mūsų šalyje sumažėjo nežymiai – tai rodo, kad ne visad nuo kalbų pereinama prie darbų. Pasak bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ grupės Baltijos šalyse vadovo Rolando Viršilo, realiems rezultatams reikalingos kompleksinės pastangos.
„Nepaisant to, kokiam sektoriui atstovaujame, turime vieną planetą, todėl klimato kaita liečia visus. Privalome būti ekologiški ir tai daryti ne dėl įstatymų ir reikalavimų, o dėl visų mūsų ateities. Dabar, kaip niekada iki šiol, svarbu ne tik kalbėti apie atsakomybę, o realiai veikti. Neabejoju, kad vieningas verslo ir valstybės požiūris ir bendros pastangos leistų mums pasiekti kur kas daugiau kuriant tvarią ekonomiką“, - sako R. Viršilas.
2019 m. pabaigoje „Utenos“ darykla tapo pirmoji Lietuvoje, kuriai buvo suteiktas „carbon-neutral“ statusas. Tai reiškia, kad darykla veikia neteršdama atmosferos pridėtiniu anglies dvideginiu ir naudoja tik atsinaujinančius energijos šaltinius. Visa „Carlsberg“ grupė, kuriai priklauso „Švyturys-Utenos alus“, vadovaujasi tvarumo programos „Kartu link nulio“ (angl. Together Towards Zero) strategija. Pagal ją įsipareigojama per dešimtmetį visų grupės daryklų CO2 emisijas sumažinti iki nulio, o CO2 pėdsaką visoje vertės grandinėje – 30 proc. Utenos darykla „carbon-neutral“ standartą pasiekė jau pernai ir tai padarė inovacijų trijose pagrindinėse srityse dėka.
Plastiko mažinimas
Dėl plataus pritaikomumo ir mažų gamybos kaštų, plastikas yra itin paplitusi žaliava įvairiuose gamybos sektoriuose. Dažniausiai plastikas naudojamas trumpalaikio vartojimo produktams ir nėra pritaikytas perdirbimui bei pakartotiniam naudojimui. Todėl, aplinkosauginiu požiūriu, mažinti plastiko naudojimą pramonėje būtina.
„Skiriame daug dėmesio plastiko žaliavoms, jų kokybei, perdirbtos žaliavos panaudojimui, bendrai pakuotės įtakai aplinkai. Tačiau pagrindiniai technologiniai sprendimai yra nukreipti į paties plastiko kiekio mažinimą – bendradarbiaujant su tiekėjais, gamyboje pereiname prie vis lengvesnių PET ruošinių, kamštelių ir plonesnių pakavimo plėvelių“, – sako „Švyturys-Utenos alus“ vadovas.
Aplinkai draugiškesnių žaliavų kūrimas yra viena prioritetinių įmonės veiklos krypčių. Jau 2018 metais „Švyturys-Utenos alus“ atliko pirmuosius ruošinių su perdirbta PET žaliava bandymus, o šiuo metu jau testuojami nauji ruošiniai, kuriuose panaudota iki 25 % perdirbto – vadinamo, rPET – plastiko. Įmonė planuoja, kad inovacija bus įdiegta į rinką iki 2022 m.
„Ilgalaikėje perspektyvoje, žiūrint 10-20 metų į ateitį, manome, kad alaus pramonėje plastiko naudojimo bus apskritai atsisakyta arba jis bus 100 proc. perdirbamas. Tam ruošiamės jau šiandien – „Carsberg“ grupės mokslininkai šiuo metu kuria „popierinio“ alaus butelio prototipą. Prototipas yra pagamintas iš perdirbamo medžio pluošto, o jo viduje – pristatytos 2 inovatyvių „vidinių membranų“ variacijos. Membranos pagamintos iš perdirbto PET polimero plėvelės ir biopagrindu pagamintos PEF polimero plėvelės. Šios plėvelės ne tik draugiškesnės aplinkai, bet ir leidžia tinkamai butelyje išlaikyti produktą, nekeičiant jo savybių“, – pasakoja R. Viršilas.
Inovacijos diegiamos ir pakavimo srityje. 2018 m. „Carlsberg“ grupė pristatė „Multipack“ pakuotę , kuriai naudojama 50–100 proc. perdirbto plastiko plėvelė. Nustatyta, kad naudojant 100 proc. perdirbamo plastiko plėvelę išmetama net 60 proc. mažiau CO2 nei naudojant visiškai naują pakavimo plėvelę.
Sukurta nauja skardinių pakavimo technologija – „Snap Pack“ – leido net 76 proc. sumažinti vienoje 6 skardinių pakuotėję naudojamą plastiką, nes skardinės tarpusavyje yra sutvirtinamos mažais klijų lašeliais. Ši „Carlsberg“ mokslininkų inovaciją Lietuvos rinką pasiekti turėtų dar šiemet.
Žalia energetika
Pramonės įmonėms reikalingi dideli energijos ištekliai, todėl atsinaujinančių šaltinių naudojimas – vienas prioritetų, vystant „carbon-neutral“ gamybą. „Utenos alaus“ daryklą elektros energija aprūpina ant daryklos stogo įrengta viena didžiausių Lietuvoje saulės jėgainių – net 13 000 kv. m ploto ir 1 MW galios, sudaryta iš 3703 saulės energijos modulių.
Saulės jėgainė patenkina apie 14 % visos daryklos veiklai reikalingos elektros energijos per metus. Likusi dalis yra perkama iš žaliosios energijos gamintojų, naudojančių vėjo, saulės ir vandens energiją. Žalia energija naudojama ir gamyklai apšildyti – vietoje iškastinio kuro šilumai generuoti naudojamas biokuras.
Gamyklos perėjimas vien prie atsinaujinančių šaltinių naudojimo leido ne tik panaikinti CO2 emisijas, bet ir padidinti energinį efektyvumą. Pavyzdžiui, nuo saulės jėgainės įrengimo, „Utenos alaus“ darykloje sutaupyta net 1853 MWh energijos.
Atliekų rūšiavimas
Klimatui neutralios žiedinės ekonomikos cikle labai svarbus atliekų rūšiavimas, nes jo dėka galima perdirbti ir pakartotinai panaudoti žaliavas.
Laikantis žiedinės ekonomikos principų, visa „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos tara (plastiko, stiklo pakuotės ir skardinės) dalyvauja vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemoje. Tai užtikrina, kad vartotojai grąžina panaudotas vienkartines pakuotes ir jas galima pakartotinai panaudoti perdirbant. Procesas leidžia panaudotą tarą paversti antrinėmis žaliavomis – taip mažinamas naujų žaliavų poreikis ir energijos sąnaudos, o kartu – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
„Siekiame vystyti atsakingą verslą, tobulindami savo gamybos procesus, plėtodami tvarumo filosofiją savo kolektyve ir bendradarbiaudami su tiekėjais ir skatindami vartotojų sąmoningumą. Klimato kaitos kontekste, bendros pastangos yra labai reikšmingos tiek Lietuvos, tiek globaliu mastu“, – teigia R. Viršilas.
Tvarių idėjų turinčius verslus, kuriems būtinos išorinės investicijos jas įgyvendinti, gali paskatinti valstybė ir įvairios programos. Šiuo metu Lietuvoje Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) įgyvendina „Norway Grants“ investicijų programą, kuri suteikia galimybę įmonėms teikti savo žaliųjų inovacijų projektus ir gauti dalinį finansavimą jiems įgyvendinti. Programoje gali dalyvauti verslai, veikiantys žaliosios pramonės (įskaitant bioekonomiką) bei IRT srityse.
