Tai paskelbė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Tačiau jis nepatikslino, kada tiksliai bus nuspręsta, per kiek laiko M. Bartuška atsistatydins.
Patrauktas iešmininkas
Antradienio vakarą surengtoje konferencijoje K. Šliužas žurnalistams sakė, kad bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos posėdyje spręstas pagrindinio akcininko Susisiekimo ministerijos prašymas spręsti situaciją dėl „Belkalij“ trąšų pervežimo per Lietuvą.
Pats susisiekimo ministras M. Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dar prieš tai viešai yra pranešę apie raštiškus prašymus premjerei atleisti juos iš užimamų pareigų.
Vis dėlto, pasak K. Šliužo, susisiekimo ministerijos patvirtinta „Lietuvos geležinkelių“ valdyba vienbalsiai nusprendė, kad tai M. Bartuška turi trauktis per neskelbiamą laiką ateityje.
Valdybos pirmininkas neatsakė į klausimą, ar „Lietuvos geležinkelių“ vadovui priklausys kokios nors išeitinės išmokos dėl to, kad jis baigs darbą anksčiau laiko.
Pasak K. Šliužo, rizikinga situacija bendrovėje susiklostė dėl didelio neatitikimo tarp aiškiai išreikštos politinės valios taikyti sankcijas Baltarusijos trąšų gamintojai ir teisinių instrumentų tokiai valiai išreikšti.
Esą svarbiausias instrumentas būtų Europos Sąjungos sąjungos sankcijos. Jeigu jos būtų maksimalios, tokio neatitikimo nebūtų. Tačiau to nebuvo.
„Mes matome, kad įmonės vadovų prioritetas buvo finansinių rizikų minimizavimas“, – aiškino M. Šliužas.
Anot jo, jeigu įmonė būtų apkaltinta sutarties su „Belkalij“ nevykdymu, būtų grėsę didelės finansinės rizikos, į kurias įmonės vadovai ir kreipė daugiausia dėmesio.
Tačiau buvo ir reputacijos krizių, apie kurias taip pat būtų reikėję pagalvoti.
K. Šliužo teigimu, labiausiai tikėtina, kad trąšos iš Baltarusijos gali būti nustotos vežti 2022 m. balandžio 1 d.
Primename, kad praėjusią savaitę Lietuvoje kilo skandalas, kai gruodžio 8 d. paaiškėjo, kad nepaisant JAV paskelbtų sankcijų, per Lietuvą toliau geležinkeliais vežamos trąšos iš Baltarusijos.
„Bendrovės vadovybė per pastaruosius 5 metus įgyvendino įspūdingą „Lietuvos geležinkelių“ transformaciją. Nagrinėdami ir vertindami pastaruoju metu susiklosčiusią situaciją, matome, kad bendrovė neturėjo pakankamai teisinių instrumentų politinei valiai įgyvendinti.
Vis dėlto, bendrovės vadovybė, susikoncentravusi į kompanijos apsaugą nuo finansinių grėsmių, nepakankamai įvertino reputacines rizikas. Taigi krizinė situacija nebuvo iki galo suvaldyta“, – sakė K. Šliužas.
Džiaugiasi, kad pavyko daug nuveikti
Anot „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininko, artimiausiu metu valdyba kartu su bendrovės vadovybe imsis ruošti planą, padėsiantį užtikrinti verslo tęstinumą. Taip pat priimtas sprendimas numatyti pereinamąjį laikotarpį, po kurio „Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška pasitrauks iš užimamų pareigų.
„Per 5 metus pavyko pasiekti istorinį pokytį „Lietuvos geležinkeliuose“. Šiandien su valdyba vyko profesionali diskusija apie susiklosčiusią situaciją. Siekiant didžiausios naudos tiek bendrovei, tiek ir valstybei bei siekiant deeskaluoti situaciją, pasiekėme bendrą susitarimą dėl poreikio keisti „Lietuvos geležinkelių“ vadovą. Sutarėme drauge siekti, kad vykstant pokyčiams būtų sėkmingai užtikrintas bendrovės veiklos tęstinumas“, – pranešime cituojamas „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška.
Valdybos posėdžiuose situacija dėl Baltarusijos buvo vertinama kaip turinti didelės įtakos Grupės veiklai. Todėl bendrovės vadovybė reguliariai teikdavo valdybai naujausią informaciją. Siekiant sumažinti galimą neigiamą įtaką bendrovei, vadovybė nagrinėjo ir vertino visas įmanomas alternatyvas. Valdyba laikosi pozicijos, kad šiuo metu svarbiausia atrasti tvarius teisinius situacijos sprendimus, jų ieškoma kartu su akcininku.
„Lietuvos geležinkelių“ valdyba atkreipė dėmesį į neatitikimą tarp politinės valios ir teisinių instrumentų. Valdyba taip pat laikosi pozicijos, kad bendrovės „Belaruskalij“ krovinių srautas per Lietuvos teritoriją gali būti sustabdytas tik turint tam tvirtą teisinį pagrindą. Šiuo metu, remiantis Lietuvos ir JAV teisininkų išvadomis, šis pagrindas nėra pakankamas. Galime užtikrinti, kad krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai tam reikalingas teisinis pagrindas bus sukurtas“, – sako K. Šliužas.
„Lietuvos geležinkelių“ Grupė, atsižvelgdama į stebimas rizikas ir planuodama veiklos diversifikaciją, iš strateginių krypčių anksčiau šiemet pašalino „Belaruskalij“ krovinius. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m. Grupės biudžetas, jis suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių.
„Lietuvos geležinkelių“ valdybą sudaro septyni nariai – penki iš jų yra nepriklausomi, du yra deleguoti Susisiekimo ministerijos. Nepriklausomi valdybos nariai: Kęstutis Šliužas, kuris taip pat yra ir valdybos pirmininkas, Eugenijus Preikša, Aurimas Vilkelis, Bernard Guillelmon, Dalia Andrulionienė. Susisiekimo ministerija į valdybą yra delegavusi Romą Švedą ir Agnę Ameliją Mikalonę.
