„Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų: optimizuojame procesus, darbuotojus, stabdome tam tikras investicijas. Faktas, kad įtaka labai didelė“, – trečiadienį skubiai iškviestas dalyvauti nuotoliniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė M. Bartuška.
Jis pabrėžė, kad jau anksčiau preliminariai vertinta, kad geležinkelių grupė neteks apie 60 mln. eurų pajamų.
„Nes bendrai prarandame apie 60-70 mln. eurų pajamų, bet tuo pačiu turime ir kitus negatyvius trendus – išeina ir rusiški metalai iš Klaipėdos uosto, kiti rusiški produktai mažėja, dalis Baltarusijos produktų, naftos produktai, „Grodno azoto“ produktai jau išėjo“, – komitete teigė M. Bartuška.
Pasak jo, „Belaruskalij“ avansinis apmokėjimas už gruodžio paslaugas atliktas lapkritį, jo užteks už gruodžio krovinius, galbūt ir dalį sausio.
Tačiau jis teigė, kad situacija neapibrėžta: „Bet kuriuo metu visa logistinė grandinė gali patirti tam tikrų iššūkių, nes joje ne tik mes, bet ir terminalai, laivų fraktuotojai“.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nustebo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ avansą priėmė jau žinodami apie įvestas sankcijas.
„Mane glumina jūsų požiūris. Susidaro įspūdis, kad nenorite pritaikyti sankcijų. Drįsčiau konstatuoti, kad mes labai keistai atrodome partnerių akyse, kai norime ir prašome griežtų sankcijų, mūsų partneriai įveda jas, o tuo metu mūsų valstybės valdoma įmonė sako, kad yra ilgalaikės sutartys ir įsipareigojimas, turime vežti, tvarkyti, turime gauti pajamas. Jeigu bankiniai pavedimai negalimi už teikiamas paslaugas, tai kaip vežate, negaudami bankinių pavedimų?“ – piktinosi M. Majauskas
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas aiškino, kad sankcijos dar nebuvo įsigaliojusios ir avansinį mokėjimą aptarnavo bankai, o apie tai buvo informuota ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos.
„Dėl sankcijų palaikome santykius su Vyriausybe, su ministru, bet dėl konkrečių pokalbių nenorėčiau komentuoti, nes labai jautrus klausimas“, – sakė M. Bartuška.
„Mums svarbu aiškus teisinis kelias. Turime vykdyti sutartį. Sutartis yra su įsipareigojimais. Joje yra labai aiškus force majeure (...) Jeigu yra politinis tikslas sustabdyti, tai jis turėtų būti priimtas europiniu ar nacionaliniu lygiu, kuriuo galėtume pilnai įgyvendinti. Tikrai siekiame pilnai užtikrinti valstybės tikslus, ta informacija dalinamės, esame viename laive“, – parlamentarams kalbėjo M. Bartuška.
„JAV sankcijos įsigalioja, teisiškai yra taikomos tiesiogiai Amerikos subjektams ir mūsų organizacijai jos nėra tiesiogiai pritaikomos. Galima vadinti, jos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl mums vykdyti sutartį toliau yra privaloma – turime ilgalaikę sutartį“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Pasak jo, su Baltarusijos įmone sutartis dėl trąšų vežimo pasirašyta 2018 metais ir galioja iki 2023 metų pabaigos. Ją galima nutraukti, jeigu yra sankcijos ar yra kitos aplinkybės, numatytos sutartyje.
„Kadangi sankcijos tiesiogiai nepritaikomos šiai dienai, pagal sutartį, negalime sustabdyti operacijų. Jei sustabdytume savo valia, pažeistume sutartį ir iš to kiltų pasekmės. 2018 metais, kai rašėmės sutartį, ji buvo rašoma tokiu principu, kad kaip tik garantuoti vežimus į Klaipėdą, kad būtų abipusiai įsipareigojimai ir jei šalys pažeistų sutartį, tai būtų reikalaujama kompensuoti nuostolius. Savo nuožiūra pažeisti sutartį negalime“, – aiškino M. Bartuška.
Jo teigimu, įmonė gali sutartį nutraukti įspėjusi kitą šalį per 12 mėnesių – protingą terminą persiorientuoti tiek vienai pusei, tiek kitai, dėl didelių apimčių.
„Suprantame, kad politiškai yra įvairūs sankcijų režimai, teisiškai jie nėra tiesiogiai pritaikomi ir tada atsiduriame tokioje situacijoje, kad techniškai toliau turime vykdyti operacijas. Jeigu valstybė turi kitus tikslus, tai matyt čia svarbu teisiškas preciziškas sprendimas, kuris mums leistų pagal sutartį sustabdyti operacijas ir iš to neturėti neturėti pasekmių“, – komitete kalbėjo bendrovės vadovas.
