2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė – 5,1 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, smuko 3,7 proc. ir to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų.
Vertinant gamybos metodu, 2020 m. antrąjį ketvirtį neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo (–2,00 proc.), pramonės (–1,01 proc.), profesinių, mokslinių ir techninių, administracinių ir aptarnavimo (–0,95 proc.) įmonių veiklos rezultatai.
Didžiausią įtaką BVP smukimui darė sumažėję didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo paslaugų, tekstilės, odos, naftos ir medienos gamybos, gyvenamųjų namų statybos įmonių rezultatai. Tam didžiausią įtaką darė įvestas karantinas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis šiais metais, pirmąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,3 mlrd eurų. Palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo −0,2 proc. mažesnis.
Kalbėdama apie trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos statistikos departamento direktorė Jūratė Petrauskienė nesiryžo įvardinti tikslių skaičių, bet teigė, kad visi rodikliai rodo, kad BVP neturėtų mažėti.
Anot jos, ir antrojo ketvirčio rezultatai buvo prognozuojami daug mažesni, tačiau anksti pasibaigęs karantinas ir elektroninė prekyba lėmė, kad BVP rodikliai aukštesni.
Dar pasak J. Petrauskienės, jau galima daryti išvadą, kad koronaviruso sukelta ekonominė krizė nebuvo tokia gili, kaip 2008-2009 metais.
„Išanalizavus ir palyginus 2009 metų krizę, ir šių metų, tai matome, kad 2009 metais krizė buvo daug didesnė, BVP sumažėjo 12,7 proc. O dabar matome 5,1 proc. kritimą, palyginti su pirmuoju ketvirčiu“, – teigė ji.