„Asociacijos administracija konsultuojasi su Agentūra seniai. Pagrindinės temos: dalyvavimas tarptautinėse parodose ir rinkų paieška, NKP (nacionalinės kokybės produkcijos, anksčiau išskirtinės kokybės produkcijos, IKP) sertifikavimas, nors dabar ši funkcija panaikinta, dalyvavimas „Vaisiai mokykloms“ programoje, o pastaruoju metu – dėl nesąžiningos prekybos. Buvo ir vienkartinių atvejų, kai, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija paskyrė Agentūrai administruoti ES paramos programą už sunaikintus ar išdalintus nemokamai vaisius ir daržoves dėl Rusijos embargo“, – vardija Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė.
Ji pasakoja, kad paprastai konsultacijos vyksta taip: Asociacijos nariai kreipiasi su į Asociacijos administraciją, kad ši išsiaiškintų ir pateiktų atsakymą, o tuomet Asociacija ieško, kas gali pateikti išsamią informaciją. Vienas iš informacijos šaltinių yra Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
„Agentūros vadovybė ir darbuotojai stengiasi geranoriškai padėti“, – mano Z. Cironkienė.
Ji pastebi, kad Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai labiau yra linkę kreiptis ne tiesiogiai į Agentūrą, o bendrauti per Asociaciją. Vis tik, naudinga žinoti, kad augintojai gali į Agentūrą kreiptis ir tiesiogiai.
Pasak Z. Cironkienės, įdomu tai, kaip situaciją rinkoje vertina patys augintojai ir pabrėžia, kad tiek Asociacija, tiek Agentūra šioje srityje aktyviai veikia.
„Augintojų apklausos rodo, kad prekybos sąlygos lyg ir lygiavertiškesnės, mažiau įsiskolinimų. Sunku pasakyti, ar tai daugiau Asociacijos nuopelnas, ar Agentūros. Savo laiku drastiškai viešinome nesąžiningus prekybininkus, informuodavome savo narius, kokių imtis atsargumo priemonių su nesąžiningais produkcijos supirkėjais, turėjome jų juoduosius sąrašus“, – sako ji.
Su nauju įstatymu – nauji poreikiai informacijai
Lietuvoje nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Nesąžiningos prekybos praktikos draudimo įstatymas, kurį galite rasti čia. Tuomet žemės ūkio produktų augintojai, pardavėjai ir pirkėjai pastebėjo augantį poreikį papildomoms konsultacijoms, kaip praktiškai bus taikomas prekybos žemės ūkio produktais rinką reguliuojantis įstatymas.
Tiekėjai, kai jų atžvilgiu taikoma nesąžininga praktika, gali kreiptis į Agentūrą ne tik konsultacijų, bet ir pagalbos, kad jų pažeistos teisės būtų apgintos.
Kreiptis į Agentūrą konsultacijų yra naudinga ne tik žemės ūkio ir maisto produktų pardavėjams, bet ir pirkėjams, nes dažnu atveju, vertinant praktiką Europos Sąjungos šalyse, atsakomybė už draudžiamų veiksmų atlikimą taikoma būtent jiems.
Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė primena, kad Agentūros tikslas pirmiausia yra teikti konsultacijas ir bet kokią kitą reikalingą pagalbą žemės ūkio rinkos dalyviams. Vis tik naudinga žinoti, kad agentūra neprižiūri didelę rinkos galią turinčių pirkėjų (Lietuvoje veikiančių didžiųjų prekybos tinklų) ir nėra vartotojų, perkančių žemės ūkio ir maisto produktus, gynėja.
„Žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinė prasideda nuo ūkininko, kuris užaugina žemės ūkio produktus. Tada įsitraukia perdirbėjas, supirkėjas. Pirkėjai, turintys didesnes derybines galias gali taikyti nesąžiningą prekybą tiekėjams. Tiekėjai galimai net nežino, kad jie gali būti apginti Agentūros, o pirkėjai galimai sulaukti atsakomybės ir ekonominių sankcijų už draudžiamą nesąžiningą prekybą“, – pastebi Ž. Abelienė.
Agentūros siekis pirmiausia yra užkirsti kelią nesąžiningai prekybai aktyviai informuojant rinkos dalyvius tiek parduodančius žemės ūkio ir maisto produktus, tiek ūkio subjektus, kurie perka žemės ūkio ir maisto produktus. Vieni galimai nežino, kad daro draudžiamą veiksmą ir gali sulaukti atsakomybės, ekonominių sankcijų, kiti gali nežinoti, kad jų atžvilgiu elgiamasi nesąžiningai ir tie veiksmai turi būti nutraukiami.
„Siekis yra konsultuoti ir padėti, o ne kuo daugiau bausti ir nustatyti pažeidėjus“, – sakė Ž. Abelienė.
Nors verslo rizika yra neatsiejama bet kokios ekonominės veiklos dalis, tačiau žemės ūkio produktų gamybai būdingas itin didelis nepastovumas, o nepastovumą dar labiau didina tai, kad šios srities pagaminami produktai yra daugiau ar mažiau gendantys ir sezoninio pobūdžio.
Problema dėl galimos nesąžiningos prekybos yra aktuali visoje Europoje, dėl to nuspręsta imtis priemonių jai užkardyti. 2019 metais Europos Komisijai priėmus direktyvą, visos Europos Sąjungos valstybės narės į savo teisinę sistemą perkėlė ir ėmė taikyti apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos minimalųjį Sąjungos standartą.
Pastebima, kad nesąžiningos prekybos praktika gali daryti neigiamą poveikį žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygiui. Agentūros tikslas yra padėti užtikrinti lygiavertes ekonominės veiklos sąlygas tiek žemės ūkio produktų tiekėjams, tiek pardavėjams, kad Lietuvoje žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygis nenukentėtų, o praktikos, kuri gali daryti neigiamą poveikį žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygiui, atvejų būtų kuo mažiau.
Turintys klausimų ar įtariantys galimai nesąžiningą veiklą raginami kreiptis į agentūrą konsultacijai.
Konsultacijos teikiamos internetu, nuorodą galite rasti čia ir telefonu +370 52 649035.
