„2009 metus prisimename, kaip ekonominio sunkmečio laikotarpį, kai santykiuose „darbdavys–darbuotojas“ būtent pirmasis diktavo žaidimo taisykles. Šiandieną dauguma ekonomistų vadina ekonomikos klestėjimo laikotarpiu, kuomet vis daugiau galių įgyja darbuotojas, o darbdaviui tenka didinti atlyginimus. Apie tai, kad algos pajudėjo – nors ir itin neskubriai – įkandin šuoliuojančių kainų, jau žinome iš statistikų, o vienas kitas – ir iš pastorėjusių piniginių. O ar pakito darbdavių reikalavimai norintiems gauti darbą?“, – rašo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Stengiantis tai išsiaiškinti, atlikta darbo skelbimų, kuriuos portalas CVMarket.lt publikavo 2009 ir 2017 m., dažnuminė analizė.
„Nagrinėjome tik tą skelbimų dalį, kurioje darbdaviai išdėsto savo reikalavimus darbo vietą norinčiam užimti kandidatui. Atmetėme žodžius, trumpesnius nei 5 raidės, o taip pat visus žodžių „darbas, dirbti“ vedinius, nes logiška, kad darbo skelbimuose jie bus vieni dažniausių“, – teigia CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Norus teko sumažinti
„Pirmas dalykas, kuris paaiškėjo pradėjus analizuoti duomenis, – teigia R.Tatarėlytė, – darbdaviai, spaudžiami situacijos darbo rinkoje, atsisako antraeilių reikalavimų, išgrynina savo pageidavimų sąrašą ir reikalauja tik to, ko iš tikrųjų reikia.“
Neseniai vykdytame CVMarket.lt tyrime du iš trijų apklaustųjų tikino, kad įsidarbinus jiems prireikė visų tų gebėjimų ir savybių, kurias darbdavys paminėjo darbo skelbime, ir netgi daugiau. Jei 2009 m. vidutinio reikalavimų pretenduojančiam į darbo vietą sąrašo ilgis buvo 370 ženklų, tai pernai visi pageidavimai sutilpo į 283 ženklus. Per aštuonerius metus gerokai susitraukė ir bendras visų unikalių žodžių bei jų formų, panaudotų darbo skelbimuose, sąrašas. Dėl šios priežasties santykinis pačių populiariausių žodžių dažnumas tik paaugo.
Kokie poreikiai dažniausi?
Jei pažiūrėsime į populiariausių žodžių dešimtuką, 2009 m., ir dabar darbdaviai daugiausiai dėmesio kreipia į pretendento turimą patirtį. Būtent „patirtis“ sudaro 1,5 proc. visų žodžių, panaudotų skiltyje „Reikalavimai pretenduojančiam į darbo vietą“. Tiesa, dabar „patirtis“ tarp kitų žodžių sutinkama vos ne dvigubai dažniau nei prieš 8 metus. Įdomu, kad ir angliškuose skelbimuose, kurie dažniausiai skirti IT sektoriaus specialistams, lyderiauja ta pati „patirtis“.
Antroje ir trečioje TOP10 vietoje esantys „įgūdžiai“ ir „išsilavinimas“ per aštuonerius metus susikeitė vietomis. Dabar svarbesni tapo „įgūdžiai“. Nors ketvirtoje vietoje įsitaisęs būdvardis „aukštasis“ neleidžia manyti, kad darbdaviams išsilavinimas tampa nesvarbus. Beje, lyginant su 2009 m., kiek ūgtelėjo ir būdvardžio „aukštesnysis“ dažnumas. Penktoje vietoje sutinkame apibūdinimą „privalumas“, kuris paprastai reiškia, kad darbdavys kažkurio gebėjimo pageidauja, bet nereikalauja. Per aštuonerius metus šis žodelis palypėjo dviem laipteliais.
Tarp augančių – „lietuvių“
Šeštą vietą užima „anglų“. Įdomu, kad palyginus su 2009–aisiais metais, „anglų“ kalbos paminėjimas skelbimuose vos smuktelėjo.
„Matyt, todėl, kad kai kurie darbdaviai anglų kalbos mokėjimą ima suvokti kaip savaime suprantamą ir jos skelbime net nenurodo“, – svarsto R.Tatarėlytė.
Pastebėtina, kad vis rečiau pasitaiko perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, anglų kalbą mokėti valytojai. Vis dėlto tarp darbo skelbimuose minimų kalbų mokėjimas angliškai vis dar užima pirmą vietą.
Antra stabiliai laikosi „rusų“, trečioje vietoje pagal dažnumą netikėtai randame „lietuvių“.
„Beje, jos populiarumas skelbimuose tolydžio didėja, matyt, dėl to, kad vis dažniau į skelbimus atsiliepia ir ne Lietuvos gyventojai. Ketvirta seka vokiečių, o po jos jau rikiuojasi lenkų, prancūzų ir ispanų kalbos“, – prideda R.Tatarėlytė.
Atsakingumas aplenkė komunikabilumą
Septintoje TOP‘o vietoje sutinkame dar vieną vis svarbesnį šiuolaikiniam darbuotojui gebėjimą – mokėti dirbti „kompiuteriu“. Jei 2009 m. žodis „kompiuteris“ ar jo vediniai buvo paminėti beveik 3 tūkst. kartų, tai 2017–aisiais – jau beveik 4,5 tūkst. karto. Aštuntoje vietoje pagal panaudojimo dažnumą žodelis „kalbos“, devintoje – „žinios“, o dešimtoje – pirmoji asmeninė savybė „atsakingumas“.
Įdomu, kad 2009 m. pirmajame dešimtuke asmeninių kokybių nebuvo užfiksuota. Tik 12 vietoje turėjome „komunikabilumą“, o dabar pirmaujantis „atsakingumas“ prieš 8 metus buvo tik šešioliktas. Įdomu, kad dabar dešimt asmens savybes apibūdinančių daiktavardžių „telpa“ į TOP70, kai prieš aštuonerius metus tie patys dešimt daiktavardžių buvo išsibarstę net ir už šimtuko ribų.
Be to, dabar visi minėti dešimt žodžių sudaro apie 2,5 proc. visų skelbimuose panaudotų žodžių, kai 2009 m. jų dalis tesiekė apie 1,5 proc.
Asmens kokybės, kurias darbdaviai dažniausiai nurodė savo darbo skelbimuose 2017 m., išsidėstė taip (dažnumo mažėjimo tvarka): atsakingumas, komunikabilumas, iniciatyvumas, savarankiškumas, kruopštumas, sąžiningumas, aktyvumas, pareigingumas ir raštingumas. Iš viso skelbimuose aptikome 111 įvairių daiktavardžių, nusakančių vienokią ar kitokią asmens kokybę su priesaga „–umas“. 2009 m. tokių būta net 134.
„Pageidautina“ vietoj „būtina“
„Jau minėjome, kad naujuose darbo skelbimuose darbdaviai atsisako kategoriškumo, – sako CVMarket.lt atstovė. – Tam tikrus gebėjimus jie verčia ne reikalavimais, o pageidavimais, tad daugėja žodžių ar žodžių grupių „būtų privalumas“, „pageidautina“, „gali būti studentas“. Štai žodelis „būtina“ 2009 m. skelbimuose pagal dažnumą 38 vietoje, o 2017 m. – jau tik 51. Užtat „pageidautina“ naudojimas išliko stabilus. O „reikia“ 2017 m. skelbimuose sutiktas 10 kartų rečiau nei prieš aštuonerius metus.“
Skelbimuose vis dažniau sutinkama ir žodžių grupė „gali būti studentas“. Pastarasis žodis „studentas“ pagal naudojimo dažnumą padarė didžiulį šuolį nuo 466 vietos 2009–aisiais iki 98 vietos dabar. Darbdaviui dabar tinka ir patinka pretendento „pozityvumas“ (šuolis per 486 pozicijas į 93), noras „mokytis“ (šuolis per 424 pozicijas į 82), „motyvacija“ (šuolis per 486 pozicijas į 100), „domėjimasis“ (šuolis per 249 pozicijas į 75), buvimas „aktyviu“ (šuolis per 157 pozicijas į 66) ir ko nors „siekimas“ (šuolis per 136 pozicijas į 81). Iš kitos pusės, rečiau reikalaujama ką nors „mokėti“ (per 39 pozicijas iki 57), o išsilavinimas gali būti ir ne „universitetinis“ (per 55 pozicijas į 87).
