Trečiąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,1 mlrd. eurų ir buvo 6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai liepą-rugsėjį. Palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis trečiąjį ketvirtį buvo 0,05 procento.
Statistikų teigimu, trečiąjį ketvirtį, vertinant gamybos metodu, teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai, neigiamos – žemės ūkio veiklos rezultatai.
Ekonomistai: BVP augimą skatino pramonė, eksportas, infliacija
Lietuvos ekonomikos augimą trečiąjį ketvirtį skatino pramonė ir eksportas, prisidėjo ir augusi infliacija, teigia ekonomistai.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, jog ekonominis augimą paskatino kainų augimas ir eksportas.
„Augimas ganėtinai stiprus, nes stipri ir infliacija. BVP augimas yra paskatintas ir eksportu, kur labai tikėtina, kad šiuos metus baigsime su 10 proc. einamosios sąskaitos balansu nuo BVP. Tai reiškia, kad pinigų srautas, kuris ateina iš Lietuvos ir į Lietuvą, yra labai didelis, apie 5 mlrd. eurų importuosime pinigų būtent verslo pastangomis“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog Lietuva spėjo užglaistyti pandemijos praradimus ir tęsia sparčią plėtrą. Be to, ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį tapo labiau subalansuotas – jį lėmė ne tik į eksporto rezultatai, bet ir vidaus paklausa.
„Eksportuotojai ir toliau demonstruoja puikius rezultatus. Apdirbamoji pramonė ir trečiąjį ketvirtį neapleido kertinio plėtros variklio pozicijos. Prekių eksporto operatyvieji duomenys ir dviženklis pramonės produkcijos augimas rodo, kad išsibalansavusios žaliavų ir komponentų rinkos ne tik netrukdė gamintojams didinti apsukų, bet jiems pavyko net atrasti nišų, perimti užsakymus“, – pranešime teigė ekonomistė.
„Situacijoje, kuomet paklausa staigiai atsitiesia ir pinigų apstu, bet dėl „butelio kaklelio“ efektų trūksta prekių, žaliavų ir komponentų, mūsų gamintojai kol kas išlošia“, – pridūrė ji.
I. Genytė-Pikčienė pastebi, jog gamintojų lūkesčiai jau kurį laiką bjūra. Anot jos, tai lemia ir geopolitinės įtampos, ir stringantys tiekimo kanalai, komponentų trūkumas pasaulyje bei energetikos krizė.
Pasak ekonomistės, karantinui pasibaigus staigiai atsigavęs namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį tik dar labiau įsibėgėjo, o jų optimizmą didino gerėjanti padėtis sveikatos srityje, vakcinacija, gyventojų santaupos ir gerėjantys darbo rinkos ir pajamų rodikliai.
Anot jos, neigiamos įtakos trečiojo ketvirčio ekonomikai turėjo žemės ūkis ir prastesnis grūdų derlius bei vangiau nei tikėtasi besivystęs statybų sektorius.
Ateities prognozės skirtingos
M. Dubnikovas prognozavo, jog metų pabaigoje Lietuvos ekonomika ir toliau išlaikys gerą tempą, kuris gali būti dar didesnis nei trečiąjį ketvirtį.
„Lietuva yra laiminti valstybė koronaviruso situacijoje ir, manau, mes išlaikysime didelį tempą, kuris galbūt dar padidins BVP augimą“, – teigė M. Dubnikovas.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, jog metų pabaigos rezultatai bus kuklesni, nes daugėja rizikos židinių eksporto rinkose, o kylančios kainos ir įsisiūbavusi pandemija gali neigiamai paveikti vartotojų lūkesčius ir elgseną.
„Sunku prognozuoti, kada atlėgs Europą apėmusi energetikos krizė, kaip stipriai ji pažeis jau ir taip išbrangusių žaliavų ir komponentų trūkumo sutrikdytą gamybos sektorių. Nerimo kelia ir Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus disbalansai, jei rizikos išsipildytų, poveikis nuvilnytų plačiai“, – teigė ji.
Povilauskas: BVP augimas nerodo ekonomikos perkaitimo
Lietuvos BVP augimas liepos-rugsėjo mėnesiais nerodo ekonomikos perkaitimo, tačiau riziką kelia atlyginimų, būsto kainų ir infliacijos augimas, sako SEB banko ekonomistas. Tado Povilausko teigimu, šalies ūkio augimas atitiko lūkesčius.
„Bent šį ketvirtį BVP duomenys atitiko lūkesčius. Žiūrint į paskutinius dvejus metus tie svyravimai buvo pakankamai dideli tarp to, ko tikėdavomės, ir realaus fakto. Šįkart viskas buvo taip, kaip ir turėjo būti“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Eksperto teigimu, BVP augimą skatino pramonė ir prekyba, mažino – žemės ūkis.
„Ketvirčio garvežiai buvo pramonė ir prekyba. Jie labiausiai traukė į viršų, prisidėjo ir IT sektorius, kuris pastaruoju metu labai stipriai stūmėsi į priekį, o neigiamą įtaką BVP, kaip ir tikėtasi, darė žemės ūkis, nes derlius, mūsų skaičiavimais, buvo 7 proc. mažesnis nei prieš metus, o augalininkystė sudaro maždaug 5 proc. BVP, tai tas nuosmukis buvo 0,4 proc. bendrame BVP“, – sakė SEB banko ekonomistas.
Pasak jo, BVP pokytis nerodo ekonomikos perkaitimo, tačiau riziką kelia atlyginimų, būsto kainų ir infliacijos augimas.
„Pernai ekonomika smuko, šiemet turime apie 4,8 proc. augimą, jis yra proto ribose. Tiesa, nerimą kelia atskiri komponentai, kurie gali nuvesti į ekonomikos perkaitimą, turiu galvoje atlyginimų ir būsto kainų augimą bei didėjančią infliaciją“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, žvelgiant į paskutinį ketvirtį, didesnių pokyčių neturėtų būti, bet metinis BVP augimas, tikėtina, bus mažesnis.
„Jis priklausys nuo pandemijos eigos. Jeigu nepasikartos praeitų metų scenarijus, kuomet gruodį buvo uždaryta fizinė prekyba, tuomet vidaus vartojimas turėtų išlikti stipriu į priekį vedančiu veiksniu. Pavyzdžiui, spalis buvo labai geras, atviras klausimas lieka, kaip epidemiologinė situacija klostysis iki metų pabaigos“, – svarstė T. Povilauskas.
„Mūsų metų BVP augimo prognozė buvo 4,3 proc., tai mes ją lapkritį peržiūrėsime ir metų BVP pokytis turėtų būti tarp 4,5–4,8 proc.“, – pridūrė SEB ekonomistas.
Izgorodinas: BVP augimas ketvirtąjį ketvirtį lėtės
Subalansuotas Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį yra paskutinis optimizmo gurkšnis prieš numatomai prastesnius paskutinio ketvirčio rezultatus, mano ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Žiūrint į šį rezultatą, apima keistas jausmas: dabartinis BVP augimas yra tikras geras, bet jau dabar aišku, kad ketvirtas šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus kur kas silpnesnis“, – BNS teigė A. Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, trečią ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas buvo gerai subalansuotas, o ypač gerais rezultatais išsiskyrė pramonė.
„Liepą-rugpjūtį pramonės gamybos apimtys per metus išaugo 16,2 proc., o rugsėjį pramonės pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvoje sumušė visų laikų rekordą ir siekė 79,5 proc. Šie skaičiai aiškiai rodo, kad Lietuvos gamintojai vasarą turėjo itin daug eksporto užsakymų, kadangi vartojimas pasaulyje išgyveno tikrą renesansą“, – aiškino A. Izgorodinas.
Anot jo, prie gerų BVP rezultatų prisidėjo ir sparčiu augimu pasižymėjęs mažmeninės prekybos sektorius.
„Nepaisant galimybių paso įvedimo, rugsėjo mėnesį mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apimtys Lietuvoje augo 15,7 proc., panašiai kaip ir rugpjūtį (17,1 proc.). Visgi, esu linkęs manyti, kad iš dalies toks spartus mažmeninės prekybos augimas pasiektas laimingo atsitikimo dėka: galimybių paso įvedimas rugsėjo viduryje tiesiog nespėjo paveikti vartojimo statistikos Lietuvoje“, – sakė ekonomistas.
„Google duomenys rodo, kad iki galimybių paso įvedimo Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus Lietuvoje siekė maždaug tokį pat lygį, kaip ir prieš pandemiją, tačiau rugsėjo pabaigoje gyventojų srautas į prekybos tinklus jau buvo 15 proc. mažesnis“, – pridūrė jis.
Pasak A. Izgorodino, nepaisant gero trečiojo ketvirčio BVP rezultato, jau dabar reikia fokusuotis į ketvirto ketvirčio perspektyvas, kurios Lietuvos ekonomikai yra blogesnės – metų pabaigoje ekonomikos augimas tikrai sulėtės.
„Iš rudens pradžioje fiksuotų Lietuvos pramonės lūkesčių jau dabar galima spręsti, kad Lietuvos gamintojai ketvirtą ketvirtį numato gerokai kuklesnius rezultatus – dėl energetinių išteklių ir komponentų trūkumo kenčia ES pramonė, o lėtėjant ES pramonei, mažiau užsakymų gaus ir gamintojai Lietuvoje. Ši rizika materializuosis ketvirtą ketvirtį“, – mano ekonomistas.
