Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad mokėjimų rinkoje paslaugas teikia ne tik bankai.
„Jeigu netenkina įkainiai galima ieškoti alternatyvų ir rinktis kitą bankinių paslaugų įmonę“, – komentavo G. Šimkus.
Anot jo, keičiasi vartotojų įpročiai, trečdalis gyventojų atsiskaito elektroninėmis priemonėmis.
„Mokėjimo kortelės vis rečiau naudojamos, kaip grynųjų pinigų išsiėmimo priemonė. Ją gyventojai naudoja kaip atsiskaitymo priemonę“, – vartotojų įpročius apibūdino G. Šimkus.
Jo teigimu, mokėjimo krepšelio kaina svyruoja nuo 1 iki 2 eurų. Per pastaruosius metus mokėjimo krepšelio įkainiai keitėsi vos keliais centais ir siekė apie 1,50 euro.
Jis pastebėjo, kad banko įkainius bankai nustato patys ir nesitaria su Lietuvos banku.
„Mokėjimo trinka yra dvišalė – ir tie, kurie atlieka mokėjimus, ir tie, kurie gauna pinigus.
Lietuvos bankas nustato kainą minimaliam paslaugų krepšeliui“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pasak G. Šimkaus regionuose daugėja bankomatų.
„Prieš metus kilo gyventojų nepasitenkinimas dėl grynųjų pinigų, žmonėms trūko bankomatų. Todėl pasirašėme memorandumą, kuriuo įpareigojome bankus įrengti 100 naujų bankomatų vietovėse, kur jų nebuvo.
Šiuo metu veikia jau 81 naujas bankomatas. Tačiau kiekvienoje gyvenvietėje bankomato nepastatysime. Mūsų tikslas, kad bankomatai būtų iki 10 km atstumu“, – sakė G. Šimkus.
Indėlių palūkanos
Bankuose laikomų terminuotų indėlių palūkanos anksčiau ar vėliau ims didėti, tačiau staigaus jų pokyčio nebus, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.
„Anksčiau ar vėliau tai įvyks. Ypatingai jeigu vyksta pinigų politikos tolesnė normalizacija, o man šitoje vietoje nekyla klausimų, nes matome, kad infliaciniai procesai įsitvirtino ir išplatėjo ne tik energetikoje, bet ir gerokai plačiau: pramonės prekėse, maisto produktuose, paslaugose“, – pirmadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje teigė LB valdybos pirmininkas.
„To tokio staigaus pokyčio šitoje vietoje nesitikėčiau. Pagrindinei palūkanų normai, kurią nustato Europos Centrinis Bankas, augant vis tik likvidumas turėtų keistis ir priklausomai, kokie pokyčiai bus toje srityje, pradėsime matyti ne tik paskolų palūkanų normų didėjimą, bet ir indėlių“, – pridūrė jis.
Pasak jo, šiuo metu bankuose terminuotų indėlių palūkanų norma svyruoja apie nulį. G. Šimkus taip pat pabrėžė, kad didžioji dauguma indėlių yra neterminuoti, už juos paprastai palūkanos nemokamos.
Pasak jo, gyventojų indėlių bankuose daugėja, bet jų augimo tempas sulėtėjęs
Mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis per penkerius metus kilo 3 centais
Mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai kilo 3 centais ir svyravo apie 1,5 euro per mėnesį, skelbia Lietuvos bankas (LB).
Kredito įstaigos privalo pasiūlyti jų paslaugomis besinaudojantiems šalies gyventojams pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą – krepšelį už fiksuotą kainą. Šiuo metu tai yra 1,45 euro per mėnesį, o nepasiturintiems gyventojams – 0,72 euro per mėnesį.
Už šią kainą gyventojas gali naudotis mokėjimo sąskaita, internetine bankininkyste, atlikti 10 pervedimų internetu, atsiskaityti mokėjimo kortele, pasiimti 550 eurų per mėnesį grynųjų pinigų bankomate, taip pat įnešti grynųjų į sąskaitą. Šio paslaugų krepšelio kaina peržiūrima kas metus.
LB duomenimis, 10 pervedimų per mėnesį pakanka komunalinėms paslaugoms apmokėti. Daugiau kaip 80 proc. sąskaitą turinčių asmenų neviršija 10 pervedimų, o vidutiniškai gyventojas padarė 6,4 pervedimo per mėnesį.
Krepšelyje nustatyta ir 550 eurų per mėnesį pasiimama grynųjų pinigų suma. LB užsakymu atliktos apklausos duomenimis, daugiau kaip 80 proc. sąskaitą turinčių gyventojų pasiima iki 500 eurų per mėnesį grynųjų pinigų, o vidutinė pasiimama suma yra 370 eurų per mėnesį.
LB teigimu, Lietuvoje veikiančioje mokėjimo paslaugų rinkoje yra apie 200 skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų. Krepšelių be nuolaidų įkainiai skirtinguose bankuose siekia 1–2 eurus per mėnesį. Kai kurie bankai taip pat taiko nuolaidas gaunantiems darbo užmokestį į sąskaitą, jaunimui, senjorams.