„Perėjimas prie naujos valiutos įvyko skandžiai ir sėkmingai, nepaisant tam tikrų sutrikimų išvakarėse“, - žurnalistams vidurdienį Vilniuje sakė V.Vasiliauskas.
Pasak jo, mokėjimo kortelės ir bankomatai veikia gerai, o visos internetinės bankininkystės paslaugos pilnai veiks penktadienį.
„Internetinė bankininkystė pilnai funkcionali bus rytoj. Šiai dienai galima pasitikrinti likutį (...). Mokėjimo kortelės veikia, bankomatai, mano žiniomis, veikia“, - kalbėjo V.Vasiliauskas.
Ketvirtadienį, kuris yra nedarbo diena, valiutą išsikeisti galima 40-yje vietų. Penktadienį litai į eurus bus keičiami 700-yje vietų, įskaitant „Lietuvos pašto“ skyrius.
„Lietuvos pašte“ ir kai kuriose kredito unijose litai į eurus nuo penktadienio neatlygintinai, fiksuotu kursu – 3,4528 lito už eurą – bus keičiami du mėnesius, komerciniuose bankuose – pusę metų, dalyje komercinių bankų padalinių – visus metus. Lietuvos banke litai į eurus neatlygintinai bus keičiami neribotą laiką.
Pirmąją 2015 metų dieną eurai Lietuvos apyvartoje sudaro 28 proc. cirkuliuojančios grynųjų pinigų vertės. V.Vasiliausko teigimu, eurai apyvartoje turėtų įsivyrauti maždaug po 10 dienų.
Pirmieji pinigai iš bankomatų buvo išimti praėjus 15 sekundžių po vidurnakčio.
Lietuvos bankas taip pat pranešė sėkmingai vykdantis mažmeninės mokėjimų sistemos, per kurią bankai perduoda savo klientų lėšų pervedimus į kitų bankų klientų sąskaitas, perjungimą į patobulintą, mokėjimus eurais apdorojančią sistemą. Per paskutiniąsias tris 2014 metų dienas ši sistema apdorojo rekordinį mokėjimų litais skaičių – 0,7 mln. mokėjimų, t. y. 2–3 kartus daugiau nei įprastai. Nuo penktadienio sistema bus parengta apdoroti mokėjimus eurais nauju bankų klientams patogesniu režimu: vyks devynios kasvalandinės tarpuskaitos vietoj praėjusiais metais buvusių keturių. Be to, sistema veiks ilgiau – iki 17 val.
„Patobulinus mokėjimų sistemą ir sutankinus tarpuskaitas, paprasti bankų klientų pervedimai eurais iš vieno banko į kitą jau nuo rytdienos nukeliaus per mažiau nei valandą, o mokėjimai eurais bus keliasdešimt kartų pigesni, nes įkainiai sumažės iki buvusių vietinių pervedimų litais lygio“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Iki gruodžio 31 dienos komerciniai bankai iš Lietuvos banko paėmė 620,8 mln. eurų, dalis jų buvo paskirstyti verslo subjektams, kurie prisiėmė pareigą iki euro įvedimo dienos naująją valiutą tinkamai saugoti ir jos neišleisti į apyvartą. Iš viso išankstiniame paskirstyme dalyvavo per 10 tūkst. verslo įmonių, tarp jų – daugiau nei 2000 mažųjų įmonių, kurios eurų gavo pagal supaprastintą tvarką.
Gyventojams vis dažniau renkantis elektronines mokėjimo priemones, įnešant grynąsias pinigų santaupas į sąskaitas bankuose, sparčiai mažėjo grynųjų pinigų kiekis apyvartoje. Gruodžio 31 dieną apyvartoje buvo likę 5,81 mlrd. litų – 51 proc. mažiau nei 2014 metų pradžioje .
Iki euro įvedimo buvo sėkmingai išplatinti beveik 900 tūkst. pažintinių lietuviškų eurų monetų rinkinių visuomenei, sudarant galimybę susipažinti su naująja šalies valiuta.
Lietuvai įstojus į euro zoną, V.Vasiliauskas nuo šių metų sprendžiamojo balso teise dalyvaus Euroos centrinio banko valdančiosios tarybos posėdžiuose. Ši taryba formuoja euro zonos pinigų politiką, nustato bazines palūkanų normas.
Priklausomai nuo požiūrio į monetarinę politiką, žiniasklaidoje tarybos nariai paprastai skirstomi į „balandžius“ ir „vanagus“. Paklaustas apie savo poziciją, V.Vasiliauskas sakė esantis lankstus ir neturintis išankstinių nuostatų.
„Aš simpatizuoju paukščiams iš esmės, bet pagal savo svorio kategoriją nei prie vienų, nei prie kitų neturėčiau būti priskirtas. Tokie jau nebegyvena“, - juokaudamas atsakė Lietuvos banko vadovas, skirstymą į „vanagus“ ir „balandžius“ pavadinęs „daugiau žaidimu“.
Kartu jis pabrėžė, kad sprendžiant ekonomines problemas euro zonoje labai svarbus šalių nacionalinių vyriausybių vaidmuo, nes „vien tik Europos centrinis bankas su savo mandatu tikrai neišspręs visų problemų“.
„Jis tikrai neužpils pinigais ir nuo to ekonominė situacija euro zonoje tikrai nepagerės“, - sakė V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas „reikšmingais“ pavadino pernai priimtus Europos centrinio banko sprendimus, kuriais buvo siekiama paskatinti komercinius bankus labiau skolinti verslui.
Į klausimą, ar pritartų, kad Europos centrinis bankas išpirktų vyriausybių obligacijas, V.Vasiliauskas konkrečiai neatsakė, tik pabrėžė, kad dauguma monetarinės politikos sprendimų priimami bendru sutarimu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
