Lietuvos Respublikos Seimui pristatytas Lietuvos banko pranešimas apie banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę (2009 m. gegužės mėn.) (toliau - pranešimas). Pristatydamas pranešimą Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas komentavo pasaulio ir Lietuvos ekonomikos aktualijas, apžvelgė šalies komercinių bankų raidą ir jų stabilumą.
Pranešime pažymima, kad ūkio nuosmukis sparčiai mažina pastaruosius kelerius metus didėjusius ciklinius nesubalansuotumus, sparčiai krinta infliacija. Artimiausiais metais defliacija darbo ir prekių rinkose sudarys sąlygas darbo užmokesčiui sugrįžti į produktyvumą atitinkantį lygį ir užtikrins ilgalaikį atvirojo sektoriaus konkurencingumą eksporto rinkose.
Apžvelgdamas bankų sektoriaus veiklą Reinoldijus Šarkinas teigė, kad 2008 metų pabaigoje jau buvo pastebimos bankų turto ir įsipareigojimų mažėjimo tendencijos. 2009 metų pirmąjį ketvirtį pagrindinių rodiklių mažėjimo tempas (išskyrus indėlius) buvo didesnis nei 2008 metų paskutinį ketvirtį: turtas sumenko beveik 2 procentais iki 88 mlrd. litų, klientams suteiktos paskolos - 3,5 procento beveik iki 69 mlrd. litų. Bankuose laikomų indėlių suma per 2008 metus sumažėjo 4,7 procento iki 38,2 mlrd. litų, o per 2009 metų pirmąjį ketvirtį dar sumažėjo 0,6 procento beveik iki 38 mlrd. litų.
Antrą ketvirtį iš eilės šalies bankų veikla buvo nuostolinga. Per 2009 metų pirmąjį ketvirtį patirtą nuostolį nulėmė pastebimai išaugę nuostoliai dėl paskolų vertės sumažėjimo ir sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos. Bankų paskolų portfelio kokybę apibūdinančių rodiklių blogėjimas susijęs su prastėjančia skolininkų finansine būkle, sutrikusiais ar vėluojančiais įmonių tarpusavio atsiskaitymais, augančiu bendrovių bankrotų skaičiumi.
Pranešime nurodoma, kad Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją rinkoje, paragino bankus laikytis konservatyvesnio kredito rizikos valdymo ir paprašė, teikiant pasiūlymus akcininkų susirinkimams dėl 2008 metų pelno skirstymo, neskirti pelno dividendams mokėti, bet palikti jį bankuose kapitalo bazei stiprinti. Bankai atsižvelgė į Lietuvos banko siūlymus ir nė vienas iš jų neskyrė pelno dividendams mokėti, o likusį nepaskirstytąjį pelną nukreipė kapitalo bazei stiprinti bei kaupė papildomus rezervus galimiems nuostoliams padengti. Bankai taip pat nemokėjo ir tantjemų savo vadovams.
Siekdamas, kad kredito įstaigų sistema ekonominio sunkmečio metu funkcionuotų stabiliai ir patikimai, Lietuvos bankas tęsė prevencinėmis priemonėmis ir rizikos ribojimu grindžiamą kredito įstaigų priežiūrą. Tuo tikslu kiekvieno banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso metu įvertinta, ar bankai tinkamai užtikrina rizikos valdymą ir ar turi pakankamai kapitalo jai padengti.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas du kartus per metus pristato pranešimus Lietuvos Respublikos Seimui.
