„Nepakankama mokėjimo paslaugų plėtra ir ribota konkurencija lemia didesnius nei kitose Baltijos šalyse mokėjimo paslaugų įkainius vartotojams ir didesnes sąnaudas verslui. Siekiame išgyvendinti mokėjimų rinkos trūkumus ir rengiame Lietuvos mažmeninių mokėjimų plėtros strategiją, prie kurios kūrimo ir įgyvendinimo kviesime jungtis visus rinkos dalyvius ir suinteresuotuosius asmenis“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
LB parengtoje Mokėjimų rinkos apžvalgoje teigiama, kad didėjanti rinkos koncentracija (SEB, „Swedbank“ ir DNB bankai įvykdo apie 90 proc. visų pagrindinių mokėjimo operacijų) turi neigiamos įtakos konkurencijai, ypač kai yra ribojamas klientų mobilumas. Bankai, teikdami būsto paskolas ar platindami draudimo produktus, dažnai reikalauja tame banke turėti ir mokėjimo sąskaitą.
„Tokia praktika ne tik susaisto klientus su konkrečiu banku, bet ir apriboja jų galimybes ateityje reaguoti į besikeičiančius mokėjimo sąskaitos įkainius. Klientų mobilumą, be kita ko, riboja ir neišplėtota mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga“, - rašoma apžvalgoje.
Anot centrinio banko, šalies bankai kol kas nesiima iniciatyvos investuoti į mokėjimų inovacijas, todėl jos paprastai diegiamos tik dėl teisinio reguliavimo. Kitaip nei Skandinavijos valstybėse, Lietuvoje nėra įgyvendinta nė vieno tarpbankinio momentinių mokėjimų sprendimo, kuris užtikrintų lėšų pervedimą per kelias sekundes, jei mokėtojas ir gavėjas turi sąskaitas skirtinguose bankuose.
„Įgyvendindami SEPA reikalavimus, didieji bankai, nepasitarę su klientais, nusprendė naudoti tokią mokėjimo sistemą, dėl kurios tarpbankiniai mokėjimai šalyje tapo lėtesni. Rengiant naujos elektroninių sąskaitų pateikimo ir apmokėjimo paslaugos standartą, nuo pirminės projekto fazės su įmonėmis nebuvo aktyviai konsultuojamasi. Tai iš dalies lėmė, kad pasiūlyta paslauga neatitiko dalies įmonių poreikių“, - rašoma apžvalgoje.
Lietuvos bankas pabrėžia, kad nepateisinti lūkesčiai turi įtakos pasitenkinimui bankų paslaugomis, užgožia jų laimėjimus, tarkime, aukšto lygio lėšų ir asmens duomenų apsauga, platus paslaugų spektras.
Anot apžvalgos, bankai ir toliau dominuoja teikiant elektronines mokėjimo paslaugas - mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos dar nesudaro konkurencijos bankams.
„Vienintelė sritis, kurioje dominuoja mokėjimo įstaigos, yra gyventojų įmokų už paslaugas surinkimas grynaisiais pinigais. Tačiau, šalyje mažėjant operacijų grynaisiais populiarumui, mokėjimo įstaigų laukia iššūkis diversifikuoti veiklą. Kai kurios iš jų jau išplėtė veiklos galimybes, išsiimdamos elektroninių pinigų įstaigos licencijas, suteikiančias teisę siūlyti mokėjimo paslaugas, analogiškas bankų paslaugoms“, - teigiama apžvalgoje.
2015 metais Lietuvoje atlikta 421,5 mln. mokėjimo per bankus ir kitus tarpininkus operacijų. Mokėjimo kortelėmis atlikta maždaug pusė šių operacijų – už 4 mlrd. eurų. Tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje kortelėmis atsiskaitoma palyginti retai. Vienam gyventojui ES tenkančių mokėjimų skaičius yra beveik 60 proc. didesnis, o kai kurios ES valstybės lenkia Lietuvą net 3–4 kartus.
Viena dažniausiai Lietuvos gyventojų naudojamų mažmeninių mokėjimo priemonių tebėra grynieji pinigai, nors jų pastaraisiais metais naudojama mažiau. Pavyzdžiui, iš kortelių išgryninama lėšų dalis, kuri 2011 metais siekė 78 proc., pernai sumažėjo iki 67 procentų.
Pasak Lietuvos banko asociacijos (LBA) prezidento, Lietuvos mokėjimų rinkos plėtrą ir būtinas investicijas stabdo ne didelė rinkos, kurioje dominuoja komerciniai bankai, koncentracija ir per maža konkurencija, o Lietuvos banko iniciatyvos reguliuoti bankų veiklą.
„Inovacijų stabdis yra reguliacinis mechanizmas, ypač ES mokėjimų direktyvos perkėlimo interpretacija Lietuvoje (....) Mokėjimų srityje reikalingos didžiulės investicijos ir jokia nauja užsiregistravusi mokėjimo įstaiga, kuri veiks tik vietiniu mastu ar panašiai, tikrai bus nepajėgi atlikti tokias investicijas ir palaikyti inovatyvių produktų plėtrą Lietuvoje“, - BNS sakė Stasys Kropas
