Pasak Lietuvos banko pranešimo, veiklos apribojimo metu NKU negalės teikti finansinių paslaugų ir vykdyti kitos veiklos (įskaitant indėlių grąžinimą), nebent tai bus būtina jos veiklai moratoriumo metu užtikrinti. Iki šių metų gruodžio 28 d. laikinasis administratorius privalės pateikti išvadas dėl NKU finansinės būklės ir pasiūlymus, kuriuos įvertinus bus sprendžiama dėl šios unijos veiklos perspektyvų.
Kredito unijų įstatyme numatyta poveikio priemonė pritaikyta įvertinus NKU tikslinio inspektavimo metu aptiktų pažeidimų mastą, taip pat jų kartotinumą. Inspektavimo komisijos vertinimai rodo, kad, įvertinus papildomus apskaičiuotus specialiuosius atidėjinius, jos grynasis turtas būtų mažesnis už įsipareigojimus. Inspektavimo ataskaitos duomenimis, ši unija vykdė rizikingų ir neskaidrių projektų kreditavimą, nesilaikė saugios ir patikimos kredito įstaigų veiklos principų. NKU suteiktų paskolų kokybė buvo bloga, o jos finansinėse ataskaitose nebuvo atvaizduota reali finansinė būklė.
Itin sparčiai augant paskolų portfeliui, pasak Lietuvos banko, NKU didelę dalį paskolų suteikė iš esmės nevertindama prisiimamos rizikos: nebuvo analizuojamas kredituojamų įmonių verslo planų realumas, jų įgyvendinimo perspektyvos, netikrinta, ar būsimi skolininkai pateikė teisingus duomenis, būtinus jų rizikai įvertinti, o už paskolas įkeičiamas turtas neužtikrino įsipareigojimų įvykdymo. Priimti sprendimai dėl paskolų suteikimo dažnai buvo ekonomiškai nepagrįsti ir neskaidrūs. Įtartinus sandorius, bendradarbiaudama su Lietuvos banku, tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Skiriant poveikio priemonę atsižvelgta ir į tai, kad NKU trūkumai ir padaryti teisės aktų pažeidimai nustatomi ne pirmą kartą, jai dėl to anksčiau jau buvo duoti raštiški nurodymai, buvo nustatyti papildomi reikalavimai dėl veiklos rizikos ribojimo ir taikytos poveikio priemonės.
Net ir po 2012 m. spalio 15-26 d. atlikto inspektavimo, nepaisydama nurodyto reikšmingo specialiųjų atidėjinių poreikio, NKU tęsė rizikingą kreditavimo veiklą: toliau skolino dideles sumas juridiniams asmenims, o probleminės paskolos buvo perleidžiamos trečiosioms šalims. Todėl jau nuo lapkričio 16 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu apribota teisė teikti kai kurias paslaugas: uždrausta priimti naujus terminuotuosius indėlius iš neprofesionalių rinkos dalyvių, o naujų paskolų vienam klientui suma apribota iki 30 tūkst. litų.
Tuo tarpu 63 kredito unijas vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) teigia, kad Lietuvos banko sprendimas laikinai apriboti Nacionalinės kredito unijos veiklą - aiškus signalas visai rinkai, kad finansiniai pažeidimai ir rizikinga veikla nebus toleruojami.
"LCKU šiuo metu vienija 63 kredito unijas, kurios pagal turtą užima 80 proc. visos kredito unijų rinkos. Po Lietuvos banko sprendimo laikinai apriboti Nacionalinės kredito unijos veiklą LCKU tinklo užimama rinkos dalis dar labiau išaugs, o apsivalymas nuo prasižengusių žaidėjų bus naudingas pačiai rinkai. Tai - labai aiškus signalas kredito unijoms, jų nariams ir klientams, kad rizikos normatyvus pažeidžianti veikla nebus toleruojama", - sako Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius, komentuodamas Lietuvos banko valdybos ketvirtadienį priimtus sprendimus dėl NKU.
Nacionalinė kredito unija ir dar 13 pavieniui veikiančių unijų nepriklauso LCKU sistemai
Lietuvos bankas dar lapkričio pradžioje pranešė apie inspektavimo metu paaiškėjusią informaciją, jog nepakankamai konservatyvus kreditų rizikos vertinimas ypač būdingas kelioms kredito unijoms, kurios nėra LCKU sistemos narės.
Pasak F. Dirginčiaus, pavieniai veikiančių kredito unijų agresyvus augimas jau buvo seniai pastebėtas ir akcentuojamas, šiuo tikslu Centrinė kredito unija primygtinai siūlo apriboti naujų kredito unijų steigimąsi ir sugriežtinti nepriklausančių vienai sistemai bei rizikingai augančių kredito unijų veiklą. Šios sistemai nepriklausančios kredito unijos neturi sukaupusios stabilizacijos ir likvidumo fondų, jų neprižiūri Centrinė kredito unija.
"Apgailestaujame, kad pavienių unijų, nepriklausančių LCKU tinklui, neatsakinga veikla gali mesti šešėlį ant visos rinkos. Iš savo pusės, bendradarbiaudami su Lietuvos banku, jau kurį laiką nuosekliai įgyvendiname LCKU priklausančių unijų veiklos kontrolės stiprinimo ir rizikos mažinimo priemones",- pabrėžė F. Dirginčius.
Anot jo, stiprindama kredito unijų kontrolę, LCKU šį mėnesį įkūrė Rizikos valdymo grupę, kuri yra atsakinga už LCKU priklausančių unijų sistemos rizikos valdymo politikos formavimą ir priemonių rengimą, stambių paskolų teikimą ir vertinimą, rizikos lygio kontrolę ir jos valdymo rekomendavimą.
Kredito unijų veiklos kontrolę nuosekliai stiprina ir Lietuvos bankas, kurio sprendimu nuo lapkričio 1 d. įvestas privalomas kredito unijų vadovų egzaminavimas, o nuo 2013 m. pradžios unijos privalės laikytis padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio. Aukštos kokybės likvidžiu turtu bus pripažįstama ir 50 proc. unijos lėšų, laikomų LCKU likvidumo palaikymo rezerve.
LCKU sistemoje veikiančios 63 kredito unijos jau dabar atitinka likvidumo rodiklius, kurie visoms unijoms bus privalomi nuo 2013 m. sausio 1 d. Bendras LCKU priklausančių kredito unijų likvidumo rodiklis sudaro 44,39 proc. (reikalaujamas ne mažesnis kaip 30 proc.), kapitalo pakankamumo rodiklis - 19,94 proc. (reikalaujamas ne mažesnis kaip 13 proc.). LCKU priklausančios unijos šiemet gerokai sumažino veiklos nuostolingumą - bendras trijų ketvirčių unijų nuostolis sudarė 50 tūkst. litų, arba 40 kartų mažiau nei tuo pačiu 2011 m. periodu (2 mln. Lt). LCKU sistemos unijų valdomas turtas sudaro 1,63 mlrd. litų, t.y. 14 proc. daugiau nei prieš metus.
