„Svarbiausia žinia yra pakankamai aiški – ekonomikos augimas lėtės – jis bus tarp tarp 2,7–0,5 proc. , tuo tarpu vidutinė metinė infliacija, nepriklausomai nuo to, ar realizuosis konvencinis, ar šoko scenarijus, bus tarp 10-11 proc. “, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Suprantu politikos formuotojus – jiems reikia, kad aiškumo galėtų būti, tačiau tiesa yra tarp konvencinio ir šoko scenarijaus“, – pridūrė centrinio banko vadovas.
LB prognozuoja, kad šiemet šalies BVP augimas gali sumažėti iki 2,7 proc., šoko scenarijaus atveju – iki 0,4 proc., o dar blogesniu scenarijumi – trauktis 1,2 procento.
Pernai gruodį centrinis bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 3,6 procento.
LB teigimu, šiuo metu itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikos raidą, todėl banko ekonomistai vietoj įprastų prognozių parengė tris scenarijus.
Šimkus: Lietuvos bankų sistema atspari netikėtumams
Lietuvos bankų sistema yra atspari ir pasirengusi įvairiems galimiems netikėtumams, sako Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
„Bankai turi istoriškai didžiausią rezervo perteklių. Kapitalo pakankamumo lygis išlieka aukštas, likvidumo rodikliai gerokai didesni nei reikalaujama priežiūros prasme minimalūs“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
Anot jo, sistemos likvidumo rizikos bandymai parodė, kad bankai galėtų atlaikyti 43 proc. indėlių sumažėjimą.
„Vadinamieji streso testai rodo, kad bankų sektorius galėtų atlaikyti vidutiniškai 43 proc. indėlių sumažėjimą galėtų atlaikyti, turėtų būti didžiulis sumažėjimas. Palyginimui – didžiausias vieno banko indėlių sumažėjimas istorijoje buvo 9 proc. per mėnesį“, – teigė G. Šimkus.
Anot jo, dėl pastarąjį dešimtmetį mažėjančių ryšių su Rusija ir Baltarusija tiesioginis neigiamas jų poveikis Lietuvos bankų sistemai yra ribotas.
„Bankų mokumui iš esmės poveikio nedarytų. Tačiau galimas paskolų portfelio kokybės pablogėjimas, susijęs su Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą ir atitinkamu poveikiu verslams“, – sakė G. Šimkus.
Netiesioginis karo poveikis galėtų būti jaučiamas per įmonių veiklos finansavimą, teigė centrinio banko vadovas.
„Tai įmonės, kurių veiklą gali paveikti karas, – paskolos tokiems ekonominiams sektoriams sudaro apie 1,3 proc. visų banko paskolų portfelio. Tai daugiausiai gamybos įmonės, transporto, statybų įmonės“, – kalbėjo G. Šimkus.
Lietuvos banko vadovo teigimu, karas Ukrainoje Lietuvos bankų sistemoje buvo juntamas trumpai ir nežymiai, kai jo pradžioje šalies gyventojai daugiau nei įprastai ėmė grynųjų pinigų iš bankomatų.
„Vasario 24-ąją, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, mes patyrėme didesnį pinigų ėmimą iš bankomatų, bet buvo užtikrintas pakankamas grynųjų kiekis bankomatuose, problema buvo trumpa, didesnio poveikio likvidumo rodikliams ar veiklai neturėjo“, – sakė G. Šimkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad karo sukeltas neapibrėžtumas sumažino verslo paskolų paklausą, tačiau kai kurioms įmonėms dėl pasikeitusios situacijos gali tekti skolintis apyvartai ar likvidumui palaikyti.
„Suprantama, įmonės atideda investicinius planus dėl išaugusio neapibrėžtumo, suprastėjusių lūkesčių dėl ekonominės perspektyvos, kita vertus, gali iškilti poreikis apyvartinėms lėšoms, likvidumo paskoloms“, – kalbėjo G. Šimkus.
Pasak jo, dar vienas rizikos šaltinis, susijęs su karu Ukrainoje – išaugusi kibernetinių atakų tikimybė – bankų priežiūra šiuo požiūriu pastaruoju metu taip pat sustiprėjo.
„Didelį dėmesį skiriame bankų veiklos tęstinumo valdymui, atitikties rizikoms, informacinių, ryšio technologijų atitikimui saugumo reikalavimams, priežiūrai ir užtikrinimui“, – sakė G. Šimkus.
Anot banko vadovo, karo sukeltas neapibrėžtumas itin sukrėtė finansų rinkas, o Lietuvoje tai galima pajusti per augančias valdžios aptarnavimo išlaidas bei pokyčius nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.
„Aiškesnių duomenų kol kas stinga, stebėsena rodo, kad NT plėtra galėtų sulėtėti, ypač iš rinkos atsitraukiant pirkėjams, kurie perka ar pirko butą kaip investiciją, na, o būsto kainoms įtaką gali daryti augantys kaštai, medžiagų trūkumas, kurie gali prisidėti prie naujų būstų pasiūlos“, – teigė G. Šimkus.
Antiinfliacinės priemonės turi būti orientuotos į pažeidžiamiausius gyventojus
Vilnius, kovo 29 d. (BNS). Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus nuomone, Vyriausybės ruošiamos antiinfliacinės priemonės turi būti orientuotos į tikslinę pagalbą žmonėms, kuriems kainų augimas yra skaudžiausias, o ne į priemones, mažinančias infliaciją.
Centrinio banko vadovas teigia, kad šios priemonės turi būti orientuotos į pajamų nelygybės ir socialinio pažeidžiamumo mažinimą.
„Kai mes sakome antiinfliacinės priemonės, aš savęs klausiu, ar mes bandome paveikti tą statistinį dydį, kuris vadinasi infliacija, o galbūt mes bandome padėti žmonėms, tiems, kurie susiduria su kainų augimu, ir jiems vis mažiau lėšų lieka pragyvenimui?“ – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
„Iš tiesų mes (LB – BNS) savo matymą fokusuojame į priemones, kurios ateitų per socialinį paketą, per tikslingas priemones, kurios yra skirtos padėti labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai, kuriai ir sunkiausia susidoroti su šituo infliaciniu iššūkiu“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko vadovo teigimu, savo antiinfliacinių priemonių viziją centrinis bankas išsamiau planuoja pristatyti trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, o jų pagrindinis akcentas – tikslinė pagalba pažeidžiamiausiems gyventojams.
„Socialinis pažeidžiamumas, pajamų nelygybė – šita vieta yra pagrindinė (antiinfliaciniame priemonių pakete – BNS)“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketas turėtų atsispindėti balandį Seimui pateiktame patikslinto 2022-ųjų biudžeto projekte. Ji neatmetė, kad reikės papildomų sprendimų tiek didinant žmonių pajamas, tiek mokant kompensacijas už komunalines paslaugas, įskaitant galbūt elektrą bei dujas.
Pasiūlymus, kaip gyventojams sušvelninti infliacijos padarinius, Seimui jau pateikė ir prezidentas, ir pavieniai parlamentarai.
Seimas yra pritaręs atgaline data centralizuotam šildymui įvesti nulinį PVM tarifą nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos, o prezidentas siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).
Vasarį Lietuvoje infliacija, palyginti su 2021 metų vasariu, siekė 14,2 procento.
