Šiandien paskelbta nauja Finansinio stabilumo apžvalga (2009), patvirtinta Lietuvos banko valdybos. Lietuvos bankas, skelbdamas Finansinio stabilumo apžvalgą, siekia apžvelgti šalies finansų sistemos raidą ir įvertinti jos gebėjimą veikti mažiau palankios makroekonominės aplinkos sąlygomis.
Apžvalgoje nurodyta, kad Lietuvos finansų sistemai šie ir ateinantys metai bus kupini iššūkių. Šalyje kritęs ekonominis aktyvumas, dar visavertiškai nefunkcionuojančios pasaulio finansų rinkos ir sumažėjusi investuotojų tolerancija rizikai darys didelę įtaką Lietuvos finansų sistemos veiklai. Nepalanki vidaus makroekonominė padėtis nulėmė skolininkų padėties pablogėjimą: padidėjo įmonių nuostoliai ir bankrotų skaičius, didesnė negu ankstesniais metais namų ūkių dalis susidūrė su sunkumais vykdydama įsipareigojimus kredito institucijoms. Situacija pasaulio finansų rinkose lėmė didesnius rizikos priedus skolinant naujų ekonomikų šalims, įskaitant ir Lietuvą. Nors naujų ekonomikų šalių rizikos priedų lygis tebėra aukštas, paskutiniu metu rizika mažėja ir ateityje reikšmingiau mažės stabilizavusis ir į tvarų augimą grįžus šalies ekonominei raidai bei atsigavus pasaulio ekonomikai.
Apžvalgoje teigiama, kad 2007 m. pabaigoje pasirodę pirmieji kredito augimo lėtėjimo požymiai 2008 m. tapo akivaizdūs, o metų pabaigoje ir 2009 m. pradžioje bankų paskolų portfelis pradėjo trauktis. 2008 m. antrojoje pusėje bankų paskolų portfelio kokybė taip pat pradėjo prastėti. Tai daugiausia lėmė skolinimas verslui, tačiau ateityje tikėtinas ir paskolų namų ūkiams kokybės pablogėjimas dėl didėjančio nedarbo ir mažėjančių gyventojų pajamų. Bankų sistemos veikla 2008 m. buvo pelninga. Kita vertus, pradėjo didėti nuostoliai dėl paskolų vertės sumažėjimo, o paskutinį ketvirtį ir 2009 m. pirmąjį ketvirtį bankų sistema jau patyrė nedidelių nuostolių. Bankų riziką mažino toliau didėjęs kapitalo pakankamumas, rodęs geresnį rizikos padengimą kapitalu ir didesnius netikėtų nuostolių padengimo rezervus. Likvidumo rizikos požiūriu bankų sistemos atsparumą išorės šokams užtikrino tai, kad bankai daugiausia skolinosi vidaus rinkoje ir iš patronuojančiųjų bankų. 2008 m. pabaigoje padidėjusi likvidumo rizika dėl išaugusio indėlių atsiėmimo nuslopo ir šalies bankų sistemoje nebuvo jaučiamas likvidumo trūkumas. Tam turėjo įtakos ir bankų privalomųjų atsargų normos sumažinimas nuo 6 iki 4 procentų, padidinta maksimali indėlių draudimo išmokos suma iki 100 tūkst. eurų. Be to, patronuojantieji bankai kompensavo likvidumo trūkumą rinkoje papildomai skolindami patronuojamiesiems bankams.
Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai patvirtino, kad likvidumo įtampa rinkoje atlėgo, o kredito rizika yra didžiausias iššūkis šalies bankų sistemai vidutiniu laikotarpiu. Kredito rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, kad bankų sistema turi pakankamas kapitalo atsargas tikėtiniems paskolų portfelio nuostoliams dengti. Bankų sistemos kapitalo atsargos, skirtos netikėtiems nuostoliams padengti, 2008 m. ir 2009 m. pradžioje išaugo. Be to, bankai turi savarankiškus kapitalo didinimo planus. Tolesnis kapitalo didinimas yra svarbus finansinio stabilumo stiprinimo elementas, užtikrinantis tinkamą bankų pasirengimą absorbuoti galimus, nors ir mažai tikėtinus, kredito nuostolius susiklosčius itin nepalankiai šalies ir pasaulio makroekonominei aplinkai.
Apžvalgoje nurodytos svarbiausios finansų sistemos rizikos mažinimo priemonės, pritaikytos 2008 m. ir 2009 m. pradžioje.
Finansinio stabilumo apžvalgas kartą per metus Lietuvos bankas skelbia nuo 2006 m. Jas rengia Lietuvos banko Ekonomikos departamentas bendradarbiaudamas su kitais banko padaliniais.
