Birželio 10 dieną Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XIP-465, praneša Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius.
Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, specialistų, valstybės institucijų ir įstaigų išvadas bei komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti.
Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad iš siūlomų nuostatų yra neaiškus kompetencijos tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios pasiskirstymas; neaiškios sprendimo dėl bazinės valiutos ir (ar) oficialaus lito kurso keitimo (nekeitimo) inicijavimo bei priėmimo procedūros; neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis Seimas turėtų konstatuoti „nepaprastųjų aplinkybių“ buvimą; neaišku, kam tektų atsakomybė už priimtus sprendimus dėl bazinės valiutos ir (ar) oficialaus lito kurso keitimo (nekeitimo); priėmus siūlomas nuostatas galėtų būti pažeistas Lietuvos banko nepriklausomumo principas bei projekto nuostatos galėtų prieštarauti Europos Bendrijos steigimo sutarties 108 straipsnio nuostatoms, kurios įtvirtina Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumą ir apriboja politinės valdžios intervenciją į nacionalinių centrinių bankų veiklą.
Projektu siūloma, kad Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, galėtų keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą tik tuo atveju, jei Seimas patvirtina nepaprastųjų aplinkybių, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, buvimo faktą.
