Lietuvos teisinė bazė gana lanksčiai leidžia derinti įsipareigojimus darbui ir šeimai: iš 17 įmanomų lankstaus darbo formų Lietuvoje galima rinktis net 15, bet šios galimybės nepakankamai išnaudojamos, rodo advokatų kontoros „Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX“ atlikta studija.
„Šiandien iš esmės reikia tiktai suvokimo, supratimo, ką reikia daryti, ir geranoriško darbuotojo ir darbdavio susitarimo dėl to, kad nebūtų piktnaudžiavimo: iš darbdavio pusės – piktnaudžiavimo draudžiant naudoti lanksčias darbo formas, iš darbuotojo pusės – piktnaudžiavimo siekiant per dažnai ir per daug lanksčiai jomis naudotis“, – pirmadienį pristatydama studijos rezultatus sakė advokatų kontoros partnerė Jurgita Judickienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra išnaudojamas toks teisinis instrumentas, kaip kolektyvinės darbo sutartys, kurios galėtų leisti darbdaviams ir darbuotojams susitarti dėl palankesnių lankstaus darbo formų negu dabar numatytos Darbo kodekse.
Kalbėdama apie tai, kaip darbo teisėje kalbant apie šeimos ir darbo interesų derinimą suprantama šeimos sąvoka, ji teigė, kad darbo teisėje apskritai nėra apibrėžtas toks subjektas kaip šeima, tiesiog tam tikriems asmenims yra nustatyta teisė į tam tikras garantijas. Asmenys, kurie gali pretenduoti į šias garantijas, nebūtinai turi būti susituokę ar turėti vaikų.
Taip pat J. Judickienė pažymėjo, kad darbdaviai, kurie siekia sukurti palankesnę darbo aplinką darbuotojams, norintiems ir auginti vaikus, ir dirbti, negauna jokių privilegijų: valstybė nenumato jokios mokestinio skatinimo sistemos, kuri ragintų derinti šiuos įsipareigojimus.
Žinių ekonomikos forumas kartu su partneriais vykdo projektą „Darbdaviai už šeimai palankią darbovietę“. Jam įpusėjus aiškėja, kad dėl mažamečių vaikų, senyvo amžiaus asmenų ar neįgaliųjų priežiūros, kitų šeimos problemų iš darbo rinkos priversti iš dalies ar visai pasitraukti didelė dalis darbingų žmonių: jie negali įgyti reikalingų įgūdžių ar skirti įprastų 8 valandų per dieną darbui.
Žinių ekonomikos forumo direktoriaus Edgaro Leichterio teigimu, ekonomikos sunkmečiu Lietuva privalo išnaudoti visą įmanomą darbo jėgos potencialą, taigi, įtraukti ir tuos, kuriems įsipareigojimai šeimai kliudo įgyti įgūdžius, reikalingus įsitvirtinti darbo rinkoje.
Anot E. Leichterio, patys darbdaviai į tokius darbuotojus žiūri palankiai, tačiau dažnai patys nežino, kaip suteikti galimybę jiems dirbti lanksčiai. Pokalbiai su darbdaviais rodo, kad jiems reikia konkrečių instrukcijų, kurias būtų galima pateikti buhalterijai ir jomis vadovautis priimant darbuotojus.
„Kadangi neturime gerosios praktikos ir ji nėra skleidžiama, taip ir atsitinka, kad netaikome tų pažangių priemonių“, – konstatavo E. Leichteris.
Žinių ekonomikos forumas projekto metu derina mokymus su socialinėmis paslaugomis. Iki gruodžio pradžios 18-oje Lietuvos rajonų vykusiuose mokymuose pradėjo dalyvauti daugiau nei 400 žmonių, kuriems šią galimybę suteikė papildomos paslaugos – mokymų metu samdyti slaugos specialistai, artimiausiems šeimos nariams teikta kita profesionali pagalba.
VšĮ „Socialinės gerovės projekcija“ atlikto tyrimo duomenimis, net 94 proc. projekto dalyvių teigė, kad įgijo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, 96 proc. sakė, kad tokios socialinės priežiūros artimiesiems paslaugos, kol dalyvaujama mokymuose, yra reikalingos arba labai reikalingos. 98 proc. dalyvių teigė, kad tokios paslaugos skatina aktyviau ieškotis darbo, 81 proc. – kad jos jau padėjo darbe ir šeimos gyvenime.
