Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, kad iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali būti pensininkai.
Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, užsitęsęs nedarbas ir darbo vietų trūkumas skatina didelės dalies probleminių regionų gyventojų socialinį pasyvumą, atskirtį ir nelegalų darbą. Formuojasi skurstantys šalies regionai, kurių gyventojų socialinės integracijos galimybės itin sudėtingos. Kai kuriuose rajonuose – Akmenėje, Ignalinoje ir Pasvalyje – ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius, įskaitant ir nepatenkančius į oficialiąją darbo rinką, viršija 75 proc. Tokiuose rajonuose vienas dirbantysis išlaiko maždaug du pensininkus. Vilniuje vieną pensininką išlaiko maždaug 2,34 dirbančiojo.
Pristatydamas tyrimo rezultatus, Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis sakė, kad „svarbiausias klausimas, ne kiek žmonių yra, o kaip keisis gyventojų skaičius atskirose amžiaus grupėse“.
Jo teigimu, mažėjant dirbančių žmonių skaičiui ir didėjant pensininkų skaičiui, nebus, ką priimti į darbą. Kitos problemos, susijusios su socialinėmis išmokomis, valstybės išlaidos, šiam sektoriui išaugs.
„Emigracija, mažėjantis gimstamumas ir senėjimas – aštriausios problemos Lietuvoje“, – pabrėžė R. Dargis.
Pasak R. Dargio, blogėja padėtis mažuose miestuose – rajonuose daugėja pastovaus užsiėmimo neturinčių žmonių: „Ignalinos rajone šiandien yra apie 45 proc. gyventojų, gaunančių pensijas, nors ES skaičiuoja, kad tik po keliolikos metų gaunančių pensijas žmonių bendrijose bus 35 proc.“
B. Gruževskis: ką pasiūlysime grįžtantiems migrantams?
Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad įvairiose Lietuvos vietose situacija skirtinga, bet padėtis pablogėjo visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių.
„Jeigu mažėja gyventojų skaičius, turėtų mažėti ir valstybinio sektoriaus darbuotojų skaičius, bet valstybės valdyme žmonių nemažėja – tai papildomos išlaidos biudžetui, – sakė jis. – O socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros srityje darbuotojų turės daugėti, nes didės tokių paslaugų poreikis.“
Pasak B. Gruževskio, reikia nepamiršti ir pasitenkinimo darbo sąlygomis: „Jeigu bus gerai verslui, bet žmonės bus nepatenkinti, tuos pačius klausimus teks spręsti ir po 5–7 metų. Reikia, kad Lietuvos įmonėse dirbtų daugiau lietuvių, o ne atidaryti sienas“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad migracija šiemet jau kiek sumažėjo, yra ir grįžtančiųjų, bet kartu užduoda klausimą: „Kaip mes juos sutiksime?“
Anot R. Dargio, dėl nepalankios demografinės situacijos investicijas, kurias planuoja būsimoji valdžia, reikėtų įvertinti atsižvelgiant į ją: „Turėsime daugiau senyvo amžiaus žmonių, ir visi atnaujinimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tai, kad nesukurtume gyventojams papildomų mokestinių problemų.“ Tai, anot jo, taikytina ir būsto renovacijos programai.
Ekonomikos analitiko Rimanto Rudzkio teigimu, vidinė migracija Lietuvoje taip pat gali būti didelis iššūkis kai kuriems šalies regionams, todėl reikia ieškoti būdų, kaip sudaryti palankesnes sąlygas probleminėse vietose steigti naujas darbo vietas.
