Darbdaviai tikina, kad darbuotojai dirbti kokybiškai motyvuojami skatinant, o ne baudžiant už nusižengimus. Tokią tendenciją pastebi ir darbo rinkos specialistai, jie pabrėžia, kad neretai, kai ateina metas bausti darbuotoją, darbdaviai užsimerkia.
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinami darbuotojai, dirbę smulkiose šalies įmonėse, atskleidė susidūrę su kitokia realybe ir pasakojo apie nereglamentuotas pinigines baudas už įvairiausius, net itin smulkius ar nuo jų nepriklausančius, nusižengimus.
Mažiausia bauda – 50 litų
Audronė dirbo direktore viename sostinės naktiniame klube. „Iš tiesų tik popieriuje buvau direktorė – klubo savininkai mane, kaip ir visas padavėjas, barmenus, bausdavo lygiai taip pat griežtai“, – prisiminė buvusią darbovietę Audronė.
Moteris teigė, kad mažiausia personalui skiriama bauda siekė 50 litų. „Ir toliau – didėjančia tvarka. Bausdavo už neatliktus ar blogai atliktus darbus, kartais vertinimas buvo labai subjektyvus“, – sakė pašnekovė.
Už vėlavimą į darbą buvo baudžiami visi darbuotojai. Naktinio klubo šokėjoms vadovai skirdavo pinigines baudas net už tai, kad šios per ilgai kalbėdavosi su klientais, kartais kliūdavo ir už, pavyzdžiui, pamirštas pėdkelnes.
„Padavėjai gaudavo baudas tuo atveju, jei pasiskųsdavo klientai, jei savininkai pamatydavo, kad kažkur kažkas nenuvalyta, bare atsirasdavo trūkumų. Virėjas – už pernelyg dideles maisto porcijas personalui. Kartą atlyginimas buvo sumažintas 200 litų vien už tai, kad savininkai pasvėrę lėkštę su bulvytėmis pamatė, kad maisto įdėta per daug“, – vardijo nuobaudas Audronė.
Ji prisiminė, kad yra pati gavusi vos 250 litų algos, mat po patikrinimo klubo sandėlyje buvo rasti du pasibaigusio galiojimo gėrimo buteliai.
„Už įvairius nusižengimus baudžia daug kur. Pavyzdžiui, vienoje užeigoje visas padavėjas bausdavo 50 litų bauda už tai, kad šios pamiršdavo užsisegti gintaro karolius“, – sakė pašnekovė.
Vertinimas neobjektyvus
Romanas pusantrų metų išdirbo viename prekybos centre salės darbuotoju.
„Baudų sulaukdavo visi prekybos centro darbuotojai, – prisiminė jis. – Pavyzdžiui, dirbantieji maisto skyriuje gaudavo baudas, jeigu jų apranga būdavo nešvari. Nuo algos nubraukdavo mažiausiai 50 litų.“
Pašnekovo nuomone, ne visada skirstydami baudas viršininkai objektyviai atsižvelgdavo į situaciją.
„Esu kelis kartus gavęs baudų už tai, kad lentynose prekės buvo išdėliotos netvarkingai. Tačiau pamėginkite įsivaizduoti, kaip lengva palaikyti tvarką prekybos centre, kur per dieną pereina keli tūkstančiai klientų ir visi prekes nešiojasi iš vienos vietos į kitą, o nusprendę nepirkti deda jas bet kur“, – skundėsi vaikinas.
Jei nenori – nepriversi
„Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Rytų Europos šalims Martynas Bieliūnas pasakojo, kad tarptautinėje kompanijoje dirbantys specialistai pirmiausia skatinami pozityviais pavyzdžiais, ne bausmėmis: „Žiūrėti, ar darbuotojas laikosi planų, pirmiausia jo tiesioginio vadovo užduotis. Patikrinti paprasta, nes tai parodo sistemos.“
Anot jo, vadovas visada turi domėtis, dėl kokių priežasčių darbas neįvykdytas, ir įvertinti jas objektyviai.
„Kartais paaiškėja, kad darbas neįvykdytas todėl, jog reikia papildomų investicijų ar perskirstyti esamas, ir planai bus įvykdyti, – sakė jis. – Jeigu paaiškėja, kad pavaldinys negalėjo pasiekti užsibrėžtų tikslų dėl neobjektyvių priežasčių, sprendimas kas kartą būna individualus.“
„Microsoft“ atstovas pasakojo, kad kai kuris nors darbuotojas neatlieka savo darbo kokybiškai, pasekmes jaučia ne tik jis, bet ir visa grandis, todėl visi suinteresuoti kokybišku kolegų darbu.
„Didžioji dalis „Microsoft“ darbuotojų motyvuojasi patys – jų nereikia skatinti stovint su lazda. Jeigu darbuotojas ko nors nenori daryti, per prievartą jo dirbti nepriversi“, – tikino M. Bieliūnas ir pabrėžė, kad finansinių baudų įmonė neskiria.
Asmeninė motyvacija
„Manyti, kad žmogui ką nors davęs gausi geresnį rezultatą – gana arogantiška, – sakė „Swedbank“ Personalo departamento direktorė Milda Autukaitė. – Netikiu, kad darbuotoją galima įkvėpti skatinimo sistemomis arba valdyti jo darbų kokybę baudžiant ir motyvuojant. Manau, motyvacija dirbti yra kiekvieno asmeninis apsisprendimas.“
Anot specialistės, net finansinis atlygis nėra pakankama motyvacija darbuotojui dirbti geriau.
M. Autukaitės nuomone, ne darbuotojo vadovas turi prižiūrėti, kad šis dirbtų gerai, bet pats darbuotojas turi suvokti savo atsakomybę.
„Stengiamės turėti tinkamus žmones tinkamose pozicijose, – sakė ji. – Todėl jei matome, kad darbuotojas negali atlikti savo darbo, stengiamės išsiaiškinti, kodėl, ir rasti sprendimą. Finansinių baudų sistemų „Swedbank“ neturi. Kai žmogus žino, kur dirba ir kokios įmonės vertybės, jis supranta, kaip turi elgtis ir dirbti. Krūva instrukcijų ir tikėjimasis, kad tai padės kontroliuoti žmones, ydinga.“
Perleisti atsakomybę darbuotojui
Anot konsultacijų bendrovės „TMI Lietuva“ partnerio Tomo Kemežio, norėdami, kad jų darbuotojai, pavyzdžiui, nevėluotų į darbą, turėtų ieškoti kitų motyvacinių priemonių, ne finansinių baudų.
„Gali būti sutarta už vėlavimą skirti 10 litų nuobaudą, tačiau ne darbdavio išskaitomą iš algos, o sumokamą paties darbuotojo, kad jis suvoktų, jog nusižengė, – aiškino specialistas. – Kai baudžia darbdavys, jis prisiima atsakomybę už įvykį ir sprendimą, tai ne visada ugdo darbuotoją ir skatina jį būti labiau atsidavusį. Darbuotojui reikia perleisti atsakomybę už savo veiksmus.“
Jis atkreipė dėmesį, kad Darbo kodekse minimos galimų drausminių nuobaudų formos, tokios kaip papeikimas ir pan., dažniausiai taikomos valstybinėse įmonėse, privačiame versle – beveik niekada. Tačiau egzistuoja ir kita tendencija, sakė T. Kemežys: „Nepaisant to, kad darbdavys ir darbuotojas iš anksto susitaria, kokių rezultatų reikėtų siekti ir kas bus, jeigu rezultatų nebus, darbuotojui neišpildžius lūkesčių darbdavys „užsimerkia“ ir netesi pažado skirti nuobaudą.“
Pasak T. Kemežio, tai ydinga praktika, mat darbuotojai pripranta, kad jiems neatlikus savo darbo nieko nebus – taip visos sankcijos praranda prasmę.
FAKTAI:
Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos tik šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo.
Pasak Darbo inspekcijos, darbdaviai negali taikyti piniginių baudų darbuotojams už darbo drausmės pažeidimus.
Pagal Darbo kodeksą darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltė.
