Lietuvos oro uostai visai neseniai paskelbė informaciją, kad dėl NATO keliamų saugumo reikalavimų 30 kilometrų spinduliu nuo „Litexpo“ parodų rūmų esančioje oro erdvėje bus draudžiami visi skrydžiai. Tad numatoma, kad Vilniuje skrydžiai bus ribojami šiek tiek daugiau nei parą – nuo liepos 11 d. 12 val. iki liepos 12 d. 14 val.
Įmonės duomenimis, dėl šio 26 valandų apribojimo iš Vilniaus bus atšaukta daugiau kaip 100 skrydžių, o apie planuojamus skrydžių atšaukimus keleivius iš anksto informuos oro bendrovės.
Tačiau socialiniuose tinkluose gyventojai, nusipirkę bilietus, jau dabar lieja pyktį, kad nesumokėti pinigai teisiog nebus grąžinti.
Vardija, ką turėtų daryti gyventojai
Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad oro bendroves jau yra pasiekusi informacija apie planuojamus ribojimus skrydžiams NATO susitikimo metu, todėl jos turėtų perplanuoti dalį skrydžių.
Tiesa užsimenama, kad kai kurios bendrovės iki šiol pardavinėja bilietus tomis dienomis, kai skrydžiai negalės būti vykdomi. Todėl gyventojams patariama neapsigauti, o prireikus – kreiptis į avialinijų bendrovės atstovus.
„Lietuvos oro uostai negali uždrausti pardavinėti bilietų, tačiau labai kviečiame keleivius pasidomėti planuojamais draudimais, bendrauti su oro bendrovėmis dėl galimų alternatyvų, galimų pasiūlymų jiems.
Taip pat kviečiame, jei tik įmanoma, tuo metu susilaikyti nuo skrydžių planavimo ir bilietų tam laikotarpiui nepirkti. Mūsų žiniomis, artimiausiu metu bilietų pardavimai minėtais laikais turėtų būti sustabdyti net tais atvejais, kai jie (šiuo metu) dar vykdomi“, – kalbėjo T. Vasiliauskas.
Neprivalo mokėti kompensacijos?
Pasak pašnekovo, šiuo metu yra dedamos visos pastangos, kad keleiviai žinotų apie planuojamus ribojimus ir susilaikytų nuo bilietų pirkimo minėtu laikotarpiu. O pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei skrydis atšauktas dėl ypatingų (ne nuo vežėjo priklausančių) aplinkybių.
Be to, paaškinama, kad planuojamas Vilniaus oro uosto uždarymas skrydžiams būtent yra laikomas ypatinga aplinkybe.
„Tačiau pats reglamentas neatleidžia oro vežėjo nuo pareigos suteikti keleiviams, kurių skrydžiai atšaukti, Reglamente numatytą pagalbą: nukreipti juos kitu maršrutu panašiomis kelionės sąlygomis kaip galima greičiau, arba kitu keleiviui tinkamu laiku, jei yra vietų.
Keleiviai, kurie nusipirko bilietus anksčiau būtent tam laikotarpiui, jau dabar turėtų kreiptis į oro bendrovę ir sužinoti, kokios alternatyvos yra siūlomos“, – teigė pašnekovas.
Į Kauną skrydžių gali ir neperkelti
Pasak T. Povilausko, labiausiai tikėtina, kad minėto laikotarpio reguliarūs skrydžiai nebus perkelti į Kauno oro uostą, nes jame taip pat nemaža dalis infrastruktūros ir personalo pajėgumų jau rezervuota NATO delegacijų aptarnavimui, o likusi dalis – aptarnaus įprastai ten vykdomus reguliarius skrydžius.
Gyventojams dar kartą primenama, kad dėl kompensacijos kreiptis reikia į skrydį turėjusį vykdyti oro vežėją. Oro bendrovių kontaktus galite rasti čia.
Jeigu vežėjas nepateikia atsakymo per 2 mėnesius, arba pateiktas atsakymas keleivio netenkina, tokiu atveju galima teikti skundą išvykimo šalies nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai (įstaigų kontaktai nurodyti čia. Lietuvoje tokia įstaiga yra Lietuvos transporto saugos administracija.
Kreiptis į oro vežėją dėl kompensacijos reikia raštu, elektroninėmis priemonėmis (pvz.: oro vežėjo nurodytu el. paštu arba oro vežėjo internetiniame puslapyje užpildyti pateiktą skundo formą).
Paprastai skundas oro vežėjui dėl kompensacijos turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per 1 metus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad terminas gali būti ilgesnis/trumpesnis priklausomai nuo išvykimo šalies įstatymų. Skrydžų iš Lietuvos atveju dėl kompensacijos turi būti kreipiamasi į oro vežėją, ar su skundu į Lietuvos transporto saugos administraciją ne vėliau, kaip per 3 metus nuo įvykio datos.