„Laisvomis lėšomis disponuojančių šalies gyventojų kasmet daugėja, vis daugiau jų gali skirti tam tikrą savo pajamų dalį įvairiems pirkiniams bei paslaugoms ir tokiu būdu prisidėti prie spartesnio šalies ekonomikos augimo“, – teigė TNS LT Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė.
Tyrimo duomenimis, daugiausiai laisvų lėšų lietuviai kaip ir anksčiau skiria namo ar buto remontui ir baldams – šioms buities reikmėms laisvus pinigus teigė skiriantys ar taupantys beveik pusė (46 proc.) tyrimo dalyvių. Taip pat didelė dalis šalies gyventojų (39 proc.) laisvas lėšas skiria drabužiams įsigyti. Kiek mažiau nei trečdalis (30 proc.) gyventojų savo laisvus pinigus leidžia ir taupo kelionėms atostogų metu. Tiesa, pastaroji dalis žymiai mažesnė tarp kaimo gyventojų, kur ji siekia tik 13 proc.
Atpigo būtinosios išlaidos?
SEB banko Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tikina, kad pradžioje reikėtų kalbėti apie pajamų ir išlaidų dedamąją.
„Kalbant apie išlaidų dedamąją, tai per du metus maisto kainos ypatingai pasikeisti neturėjo, bet jeigu kalbėsime apie degalus, šildymą, tai kainos yra sumažėjusios. Tad viena verstus tai gali būti susiję su tuo, kad būtinųjų išlaidų kainos yra sumažėjusios“, – dėsto ekonomistė.
Pasak J. Varanauskienės nors ir pastebimas vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio didėjimas, tačiau svarbiau yra tai, kad daugėja žmonių turinčių darbą.
„Jeigu žmogus neturi darbo ir gyvena tik iš bedarbio pašalpos ar dar kokios nors socialinės išmokos, tai aišku, kad jam nieko ir nelieka. Tad jeigu turėsime daugiau žmonių, kurie turi darbą, tai turėsime ir daugiau žmonių, kurie susimokėję už maistą ir būstą jau turi pinigų ir drabužiams, ir pramogoms“, – aiškino šeimos finansų ekspertė.
Kam išleidžiama atlikusius pinigus?
Gyvenvietėse, turinčiose mažiau nei 2 tūkstančių gyventojų, daug populiaresnės išlaidos įvairiems laisvalaikio užsiėmimams (19 proc.), automobilio įsigijimui (19 proc.), ilgalaikio naudojimo buities įrenginiams (18 proc.) bei indams ir virtuvės įrangai (17 proc.).
Tyrimas parodė, kad vyrai daugiau nei moterys Lietuvoje savo laisvus pinigus skiria automobilio (27 proc.) ir buitinės elektronikos įsigijimui (18 proc.). Tuo metu dailiosios lyties atstovės išsiskiria išlaidomis drabužiams (44 proc.), knygoms ir spaudai (18 proc.), grožio procedūroms (16 proc.), šventiniams pietums ir vakarienėms (12 proc.).
J. Varanauskienė tikina, kad tokią statistiką patvirtina ir mažmeninės prekybos apyvarta, nes per pastaruosius dvejus metus matomas ne pirmo būtinumo prekių pardavimų didėjimas.
Šalies jaunimas – asmenys nuo 15 iki 29 metų amžiaus – labiau nei kitų amžiaus grupių atstovai yra linkę savo laisvus pinigus išleisti drabužiams (51 proc.), automobiliui (29 proc.), mobiliajam telefonui bei mobiliosioms paslaugoms (25 proc.), buitinei elektronikai įsigyti (23 proc.) ir hobiams (23 proc.).
„Čia yra natūralu ir tai yra su gyvenimo etapais susijusios išlaidos, nes kai būna vaikai, tai jiems viską nuperka tėvai. Tai, kad jaunimas daugiau išleidžia rūbams tai yra natūralu, nes jie gyvena tokiame gyvenimo etape, kada svarbu kaip tu atrodai ir panašiai“, – teigė šeimos finansų ekspertė Vyresni – 50-59 metų amžiaus – tyrimo dalyviai išsiskiria savo dėmesiu namų remontui ar baldams (56 proc.) bei investavimui į pensijų fondus (12 proc).
