Lietuvos verslininkai eksportuoja neįprastą žaliavą – perdirbtą mūsų šalies gyventojų panaudotą buitinę techniką. Nebenaudojami virduliai, viryklės, skalbyklės užsienyje gimsta antrąkart, rašo „Kauno diena“.
Populiarina ekologijos idėjas
Prie didžiųjų prekybos centrų atsirandantys buitinės technikos surinkimo konteineriai turėtų palengvinti perdirbimo įmonių darbą, čia jau dabar galima atnešti ir nemokamai atsikratyti sugedusios ar pasenusios buitinės technikos.
Kaip rašo „Kauno diena“, nebetinkančią naudoti buitinę techniką vilniečiai ir klaipėdiečiai gali palikti prie „Akropolio“ prekybos centrų, o Kaune didžiulis atliekų konteineris pastatytas prie „Megos“.
Perdirbimo įmonių atstovai konteinerius vadina ir savotiškomis mokomosiomis priemonėmis, kuriomis siekiama pripratinti gyventojus mąstyti apie ekologiją.
„Pamenate, kokia padėtis buvo su senais automobiliais? Iš pradžių kenksmingas atliekas rinkome negaudami pelno, nuostolius dengdavome iš kitų veiklų, tačiau įpratinome automobilių servisus ne išmesti akumuliatorius, padangas, tepalus ir kitas aplinkai kenksmingas atliekas, bet atiduoti mums. Manome, kad panašiai nutiks ir su panaudota buitine technika“, – „Kauno dienai“ pasakojo Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Žilvinas Žukauskas.
Didžiausi priešai – vagys
Pasak perdirbėjų, kol kas labiausiai pasiteisina ir pelningos buitinės technikos surinkimo akcijos, kuomet nebereikalingi daiktai iš gyventojų surenkami daugiabučių kiemuose.
Anot „Kauno dienos“, pagaminti, išlaikyti ir aptarnauti didžiulius konteinerius atliekų perdirbėjams kol kas yra nuostolinga.
„Konteineriai atsipirktų, jei žmonės iš jų nevogtų, bet vertingos detalės dažniausiai yra išlupamos, o mums lieka tik nevertingos dalys, kurių perdirbimas neduoda daug pajamų“, – sakė Ž.Žukauskas.
Tarp vagišių populiarus varis ir aliuminis, kurie vėliau atsiduria metalo laužynuose.
Lietuvoje gaminti neapsimoka
Didžioji dalis Lietuvoje surinktos buitinės technikos atsiduria atliekų perdirbimo įmonėse, pagrindinės įsikūrusios Kaune, Širvintose ir Klaipėdoje.
Kaip rašo „Kauno diena“, pagrindinė perdirbėjų užduotis – surinkti atliekas ir perdirbti jas taip, kad būtų galima parduoti arba sumokėti už jų išvežimą užsienio valstybėse.
Panaudotos technikos detalės nebeprikeliamos antram gyvenimui, jos yra perdirbamos iki žaliavos.
Iš vario atliekų gaminamos apvijos, detalės iš juodojo metalo perlydomos, iš aliuminio laužo gaminami VW ir „Volvo“ automobilių greičių dėžių ir variklių blokai.
„Pagaminti detales belieka vienas žingsnis. Beveik visas plastikas vėliau panaudojamas naujiems gaminiams. Iš perdirbto plastiko gaminamos trinkelės, stogų danga, santechniniai vamzdžiai, plastikiniai baldai ir begalė kitų daiktų“, – aiškino Ž.Žukauskas.
Tiesa, nauji gaminiai iš mūsų šalyje naudotos buitinės technikos gaminami svetur: Lenkijoje ar Vokietijoje. Anot Ž.Žukausko, Lietuvoje gaminti produkciją iš tokios žaliavos kol kas neapsimoka, nes surenkama per mažai atliekų. Tokią išvadą padarę Lietuvos perdirbėjai atsisakė ir ketinimų statyti keletą įmonių.
Atliekų vis daugiau
Perdirbėjai pastebi, kad gyventojai išmeta ne tik nuo sovietmečio užsilikusią buitinę techniką, bet ir neseniai įsigytus sugedusius prietaisus. Dažniausiai išmetama smulki technika: radijo imtuvai, televizoriai, magnetofonai, lygintuvai , kurių taisyti neapsimoka arba jie yra morališkai pasenę.
„Išmetami net ir vaizdo grotuvai, kuriuos pakeitė namų kinas ar kompiuterinės sistemos“, – sakė Ž.Žukauskas. Pašnekovo teigimu, Lietuva pagal buitinės technikos perdirbimą negali lygiuotis į Vokietiją ar Austriją, kur atliekų perdirbimo pramonė veikia idealiai. Tačiau nuo kai kurių Pietų Europos valstybių Lietuva neatsilieka.
„Ispanija, Portugalija ar Graikija šioje srityje turi dar daug problemų. Lietuvos verslininkai – aktyvūs, o ir valstybės politika, nors ne visada laiku, bet buvo teisinga. Pradedama suprasti, kad aplinkosaugos srityje verslininkai gali nuveikti labai daug“, – pasakojo Ž.Žukauskas.
Mantas Tomkūnas
