Ar kada susimąstėte, kas sieja Arthurą Guinnessą, Geraradą Adriaaną Heinekeną, Fredericką Millerį bei Iserą Berą Volfą ir Ferdinandą Engelmaną?
Aludarystės įrašas
Šie žmonės kadaise sukūrė alaus legendas, jų įsteigtos alaus daryklos, pavadintos aludarių vardais, tapo savotiškomis šalies ambasadomis: „Guinness“ – Airijos, „Heineken“ – Olandijos, „Miller“ – JAV. Šiandien, ko gero, šiek tiek pamiršta, bet tarpukariu tokia ambasada Lietuvoje buvo tapusi alaus darykla „I. B. Volfas-Engelman“. Jos įkūrėjai I. B. Volfas ir F. Engelmanas jautė asmeninę atsakomybę už verdamą alų. Galbūt dėl to jų gaminamas alus buvo populiariausias šalyje, apie jį žinota net užsienyje.
Niujorke leidžiamas verslo laikraštis „Wall Street Journal“ 1925 metais viename straipsnių kaunietį alaus daryklos savininką I. B. Volfą pavadino tarpukario Lietuvos alaus karaliumi. Didis, reikšmingas apibūdinimas, kaip ir šio žmogaus bei visos jo šeimos darbai. I. B. Volfas su artimaisiais virė populiariausią alų tarpukario Lietuvoje, bet neapsiribojo vien šia veikla. Jis buvo visuomeniškas, pilietiškas, aktyviai domėjosi gimtojo miesto ir šalies reikalais.
I. B. Volfas
Koks žmogus buvo I. B. Volfas, palikęs vieną ryškiausių pėdsakų Lietuvos aludarystės istorijoje, jei apie jį kalbėta net už Atlanto? Kodėl jo verdamo alaus pavadinime įrašyta dar viena pavardė – Engelman?
Iš tėvo – į sūnaus rankas
1853 metais Vilijampolėje, kuri tik gerokai vėliau tapo Kauno dalimi, pirklys Rafailas Volfas įkūrė pramoninę alaus daryklą, kurioje gėrimas buvo verdamas naudojant moderniausią to meto išradimą – garo variklį.
Įmonė ilgainiui perėjo jos įkūrėjo sūnaus I. B. Volfo valdžion, kuris tvarkėsi itin sumaniai. Alaus darykla stiprėjo, o jame verdamas alus darėsi vis populiaresnis.
Sulimas Volfas
Susijungė į vieną
Kita anuomet Kaune veikusi alaus darykla vadinosi „F. Engelman“ vardu, savininko F. Engelmano garbei. Ji buvo įsikūrusi netoli geležinkelio stoties besikuriančiame pramoniniame Kauno kvartale. Visus traukiniu į Kauną atvykusius svečius neretai pasitikdavo švelniai nosį kutenantis salyklo aromatas, sklindantis iš alaus daryklos.
1927 metais „I. B. Volf“ ir „F. Engelman“ alaus daryklos buvo sujungtos į vieną. Įdomu, kad I. B. Volfui ir jo kolegai nusipirkus F. Engelmano alaus daryklą ir prijungus ją prie savosios, pavadinime buvo palikta ir buvusio savininko pavardė. Galbūt šis sprendimas turėjo įtakos alaus daryklos sėkmei?..
Pavardė Engelman jiems galėjo asocijuotis su sėkme, nes priminė dviejų žodžių „engel“ – „angelas“ ir „man“ – „žmogus“ junginį. O galbūt tai buvo žinomas prekės ženklas, kurio nenorėta atsisakyti?
Buvusi daryklos darbuotoja Janina Valaitienė tvirtino, kad dirbti alaus darykloje buvo siekiamybė ir ši sėkmė nusišypsodavo nedaugeliui: „Už darbą mokėdavo solidžią algą, be to, kolektyvas buvo draugiškas, šiltas, o pats daryklos valdytojas – protingas žmogus, jei sugebėjo taip gerai tvarkytis.“ Vestuvių dieną J. Valaitienė buvo maloniai nustebinta darbdavio dėmesio ir dovanos. Jai buvo atsiųsta 200 litrų statinaitė alaus.
Alaus virimo skyrius 3-dešimtmetis
Verslininkas, kūręs eilėraščius
Išsilavinimas ilgamečiams akcinės bendrovės „I. B. Volfas-Engelman“ savininkams buvo prioritetas, dauguma jų buvo baigę studijas užsienyje arba Rusijos imperijoje. Kai kurie net buvo apsigynę daktaro laipsnius.
Volfai buvo ne tik išsilavinę, bet ir nestokojo kūrybiškumo. Pavyzdžiui, I. B. Volfas, būdamas 14 metų, jau kūrė eilėraščius, kurie nenuguldavo į stalčius, o buvo spausdinami to meto leidiniuose.
B. Volfas ir jo artimieji iš kitų to meto Kauno verslininkų šeimų išsiskyrė ne tik verslumu, bet ir aktyvumu visuomeninėje veikloje, bendruomeniškumu, pilietiškumu, prisidėjo prie moderniosios miesto savivaldos kūrimo, rėmė įvairias labdaros ir šalpos organizacijas, švietimo institucijas, prisidėjo ne prie vieno paminklo bei pastato statybų.
Kai kurie statinių, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo paminklas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, ilgainiui tapo Lietuvos Respublikos simboliais. Volfų šeimos atstovas buvo ilgametis Kauno miesto tarybos narys, vėliau jos pirmininkas, buvo išrinktas net į antrąjį Lietuvos Respublikos Seimą.
Aludarių parašas
Tarpukario Lietuvoje alaus darykla veikė sėkmingai ir buvo didžiausia šalyje – užėmė net iki 40 proc. tuometės rinkos. Įmonės vadovai visada atidžiai sekė technologines naujoves, rūpinosi, kad darykloje verdamas alus vartotoją pasiektų aukščiausios kokybės, o darbuotojai turėtų kuo geresnes darbo sąlygas.
Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas iš pagrindų pakeitė tolesnę įmonės raidą. Likus kelioms dienoms iki valstybingumo praradimo, į alaus daryklą buvo atvežta moderni įranga ir įrengta nauja pilstymo linija. Jos savininkai nesitikėjo, kad susiklosčiusi padėtis taip aštriai palies jų verslą – alaus darykla bus nacionalizuota. Pakeitus pavadinimą, alaus gamyba nebuvo nutraukta, bet dešimtmečiams dingo vartotojams gerai žinomi prekių ženklai, simboliai, legenda.
Naujas atgimimas
Vis dėlto visa tai nenukeliavo užmarštin, nes prieš kelerius metus atgimė alus „Volfas Engelman“, o netrukus atgims ir pati alaus darykla. Tai bus vienintelė alaus darykla šalyje, kurios pavadinime yra įkūrėjų pavardės. Šis žingsnis – tai prisiimamas asmeninis įsipareigojimas ir atsakomybė už produktą. Tai tarsi parašas, padovanotas praeities.
