Albinas Čaplikas
Pieno perdirbimo įmonėms prireiks daugiau žaliavos, nes artimiausiu laiku 1,3 milijardo gyventojų turinti rinka atvers vartus lietuviškos kilmės pieno produktams. Neseniai Lietuvą pasiekė Kinijos maisto kokybės priežiūros ir kontrolės tarnybos pranešimas apie lietuviškos kilmės pieno produktų eksporto paraiškos vertinimą – mūsų produktams atveriama Kinijos rinka. Per artimiausias savaites turėtų būti pasirašyti galutiniai dokumentai.
Tik paragavo
Susitikę pažįstami kinai sveikinasi: „Ar jau pavalgei?“ Taigi Kinijoje maisto vartojimas užima ypač svarbią vietą žmonių gyvenime. Šioje šalyje gyvena apie 1,3 mlrd. žmonių ir kasmet jų padaugėja apie 0,6 proc. arba maždaug po 7,8 mln. Ar galite įsivaizduoti, kiek tokiai valstybei reikia, pavyzdžiui, pieno produktų? Prieš kelerius metus Pasauliniame pienininkystės kongrese Kinijoje lankęsis VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis sakė: „Jeigu kinai vartotų tiek pieno produktų, kiek vartojame mes, europiečiai, tai šiuo metu viso pasaulio pieno pramonė turėtų dirbti tik šiai milžiniškai rinkai.“
Kol kas kinai pieno produktų dar tik ragauja, tačiau savo poreikių nepatenkina. Pasaulyje kiekvienas žmogus per metus suvartoja vidutiniškai apie 98 kg pieno ar jo produktų (Lietuvoje – 279 kg), Kinijoje – tik apie 10 kg, o prieš 10 metų kiekvienam kinui per metus tekdavo vos po 4,8 kg. Taigi nors per pastarąjį dešimtmetį pieno ir jo produktų vartojimas šioje šalyje išaugo net du kartus, tačiau šis augimas dar tik prasideda.
„Kinijos vyriausybė iki šiol materialiai rėmė vaikų pieno vartojimą, o dabar vyriausybės planuose – parama studentų pieno vartojimui. Siekiama, kad kiekvienas studentas per parą išgertų po pusę litro pieno. Neužmirškime, kad Kinijoje šiuo metu yra apie 200 milijonų studentų!“ – pasakojo S.Savickis.
Taigi vien šiam tikslui įgyvendinti Kinijai papildomai reikės importuoti daugiau nei 100 tūkst. tonų geriamo pieno per parą arba 36 mln. tonų pieno per metus. Tiek pieno reikia norint įgyvendinti tik vieną programą!
Laukia kokybiškų produktų iš ES šalių
Nors Kinijos vyriausybė siekia, kad šalis pati apsirūpintų pieno produktais, tačiau kinai šį tikslą vadina horizonto linija, kurios neįmanoma pasiekti. Tiesa, pietinėje šalies dalyje steigiami stambūs pienininkystės kompleksai, kuriuose dažniausiai laikoma po 10 tūkst. karvių. „Paprastai šalia komplekso statoma ir perdirbimo įmonė, kurioje gaminami pieno produktai“, – sakė S.Savickis.
Vis dėlto kol kas pienininkystės lygis Kinijoje yra žemas. Štai per metus iš vienos karvės vidutiniškai primelžiama tik po 3 500 litrų pieno. Be to, kinai nepasitiki savo perdirbėjų iš vietinės žaliavos pagamintais pieno produktais. Pavyzdžiui, 2012 m. pradžioje nustatyta, kad kompanijos „Menniu“ produktuose vėžį sukeliančių alfatoksinų leistinas kiekis buvo viršytas net 140 proc. Iki praėjusių metų kinai labiausiai pasitikėjo iš Naujosios Zelandijos eksportuotais pieno produktais – ši šalis buvo užkariavusi net 80 proc. eksporto į Kiniją. Tačiau šįmet pasitikėjimas ištirpo, nes koncerno „Fonterra“ vaikams skirtuose pieno produktuose rasta sveikatai itin pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Kinijos vyriausybė laikinai sustabdė pieno produktų eksportą iš Naujosios Zelandijos ir gal kaip tik dėl šios priežasties greičiau nei įprasta atvėrė vartus į savo rinką pieno produktams iš ES šalių.
Derybos neužtruko
Daugelio ES valstybių derybos su Kinija trukdavo ilgiau nei penkerius metus, tačiau Lietuvai pasisekė – derėtis pradėjome 2011 m., o šįmet jau ketinama pasirašyti pieno produktų eksporto sutartį.
Pasak Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos (LMPK) direktoriaus Egidijaus Simonio, konfederacijos nariai dalyvavo susitikimuose su Kinijos valdžios atstovais, o pieno perdirbimo įmonės savo produktus pristatė parodose Šanchajuje ir domėjosi konkrečiomis eksporto galimybėmis. LMPK priklausančios pieno perdirbimo įmonės („Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“, Vilkyškių pieninė ir „Žemaitijos pienas“) suinteresuotos šia rinka, galėtų eksportuoti pieno miltelių ir išrūgų baltymų koncentratus.
„Ne tik mes, bet ir kinai suinteresuoti pieno produktų eksportu iš Lietuvos. Vėliau galėtume eksportuoti ir pieno konservus, kietuosius sūrius, pavyzdžiui, „Džiugą“, „Rokiškio kietąjį“ ir kt. Parodose šiuos produktus jau pristatėme, jie sulaukė neeilinio dėmesio. Kol kas per metus kiekvienas kinas tesuvartoja apie 100 g sūrio, tačiau maitinimosi įpročiai sparčiai keičiasi“, – sakė E.Simonis.
Šanchajuje viešėjęs S.Savickis pasakojo, kad Kinijoje vartojamų pieno produktų skonio savybės yra šiek tiek kitokios: „Pasigedau mūsų produktams būdingo skonio, apskritai susidariau įspūdį, kad Kinijoje gaminamiems produktams tarsi trūksta skonio.“
Visiems naudinga rinka
Šiuo metu iš ES šalių į Kiniją daugiausia pieno produktų eksportuoja Vokietija, Olandija ir Italija, tačiau šios šalies rinkos pasotinti kol kas neįmanoma. Taigi ir Lietuvos įmonės laukia sutarties pasirašymo. Štai LMPK nepriklausančios UAB „Marijampolės pieno konservai“ komercijos direktorius Nerijus Ruminas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad įmonė pasiruošusi dirbti Kinijos rinkoje.
„Šanchajuje vykusioje parodoje kinai labai domėjosi mūsų gaminamu sviestu, sutirštinto pieno konservais ir pieno milteliais. Šiuo metu per mėnesį į Afrikos ir Azijos šalis eksportuojame apie 2 000 tonų pieno miltelių. Atsivėrus Kinijos rinkai, galėtume jų gaminti ir eksportuoti dar daugiau“, – atviravo N.Ruminas.
Bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sakė, kad rokiškėnai taip pat turėtų ką pasiūlyti kinams, nors nesitiki labai greitai padidinti prekybos apimčių. Jis mano, kad Naujoji Zelandija iš Kinijos rinkos iškrito tik trumpam. Pieno rinkoje tokių nesėkmių pasitaiko, tačiau įmonės ištaiso klaidas ir vėl dirba. Taigi konkurencija išliks.
Kinijos rinkos nauda Lietuvos pienininkystei neabejoja ir Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto pirmininkas Bronius Markauskas: „Neabejoju, kad mūsų kokybiška produkcija Kinijoje bus paklausi, taigi turėtume alternatyvą pretenzingai Rusijos rinkai. Tokie pokyčiai būtų naudingi ir pieno gamintojams.“
Reikės kantrybės
Rimantas Krasuckis , Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius
Milžiniška Kinijos rinka mums būtų labai svarbi gaivinant gyvulininkystę. Kol kas ši rinka mums mažai žinoma, tačiau neabejoju, kad lietuviški produktai Kinijoje būtų paklausūs. Eksportuotume pieno miltus, pieno konservus, gal kai kurių rūšių sūrius. Labai svarbu, kad ši valstybė pasižymi racionalumu, nenaudoja neekonominių svertų, nediskriminuoja. Tačiau nesitikėkime iš karto itin didelės naudos, įsitvirtinti šioje rinkoje gali prireikti kelerių metų, reikia būti kantriems. Kitą savaitę Žemės ūkio ministerijos specialistai vyks į Kiniją derinti konkrečių klausimų.
