Atostogos – metas, turintis tapti atgaiva kiekvieno dirbančiojo kūnui ir sielai. Bet kodėl, vos tik prasidėjus atostogoms, dažniausia dėl vienos kitos smulkmenos, šios subyra į tūkstančius nepasitenkinimo šipulių?
„Balsas.lt savaitė“ pasidomėjo lietuviško turizmo ypatumais, poilsiautojų lūkesčiais ir problemomis, su kuriomis jie dažniausiai susiduria per atostogas. O šioms dar nesibaigus jau pradeda sukti galvą, kaip grįžę rašys pretenzijas dėl sugadinto poilsio.
Ryškūs pokyčiai
Tipiško lietuvio turisto portretą žodžiais nutapyti paprašytas daugiau kaip 20 metų gidu dirbantis Vytautas Bikulčius pabrėžė, kad per du dešimtmečius įvyko akivaizdūs pokyčiai, kurių nepastebėti plika akimi – tiesiog neįmanoma.
„Prieš 20 metų lietuvis turistas į užsienį vyko dažniausiai pirmą kartą gyvenime. Jam buvo viskas nauja, nematyta, keista, egzotiška. Tada pagrindinis turisto tikslas buvo pamatyti kuo daugiau. 1992 m. žmonės neturėjo tiek pinigų, kad atvykę į kokią nors šalį galėtų sau leisti papramogauti. Jie būdavo patenkinti nusipirkę kokį nors suvenyrą“, - pasakojo V. Bikulčius.
Anot jo, žmonės tuomet mažiau skaitydavo ir domėdavosi apie tas šalis, kuriose teks lankytis: „Tik vienas kitas mokėdavo tos šalies kalbą. O kalba iš tikrųjų atverdavo kelius. Bet pastaraisiais metais situacija pasikeitė ir tas tipiškas turistas tapo kitokiu. Jis jau važiuoja į kokią nors šalį ne pirmą ir ne antrą sykį. Jam nebėra tikslo viską pamatyti, o norisi daugiau laiko skirti pavaikščiojimui, pasisėdėjimui.“
V. Bikulčius juokiasi, kad prieš 20 metų turistams kavos puodelis kokioje nors užsienio valstybėje atrodė lyg egzotika: „Mokėti už kavos puodelį 4 litus būdavo tikra prabanga. Tačiau laikui bėgant turistai įsidrąsino. Jie nori susipažinti su konkrečios šalies virtuve, pabandyti egzotiškų patiekalų. Turistas į užsienį važiuoja daugiau savo malonumui ir nebeturi to noro, kuo daugiau pamatyti.
Prieš keletą metų pasitaikydavo situacijų, kad visą dieną praleisdavome ekskursijoje ir į viešbutį grįždavome prieš vidurnaktį. O dalis turistų dar norėdavo išeiti ir pasivaikščioti. Dabar turistai mieliau renkasi poilsį ir pataupo jėgas.“
Lietuviai – ne šventieji
Visą Prancūziją tarsi nuluptą pažįstantis V. Bikulčius pasakojo, kad apie lietuvius šioje šalyje yra susiformavusios tiek teigiamos, tiek, deja, neigiamos nuomonės.
„Prancūzijoje itin gerai žinomas Lietuvos miestas Tauražė (Tauragė). Daug nepilnamečių iš Tauragės buvo ir yra siunčiami vogti. Prieš keletą metų Prancūzijos policininkams puikiai buvo žinomas ir Pasvalys. Vyrukai iš šio krašto vogė valčių motorus. Lietuvių įvaizdis Prancūzijoje yra gana suterštas.
Pirmą kartą toje šalyje lankiausi 1991 m., tada lietuvius vietiniai nešiojo ant rankų. Sakė, kad sugriovėme blogio imperiją. O dabar jei nori Paryžiuje išsinuomoti butą ir esi iš Lietuvos, tada dažnai atsakoma, kad vieta jau užimta. Draugas surado tik ką patalpintą skelbimą internete, net pradėjo derėtis dėl kainos, bet savininkas paklausė iš kur jis yra. Išgirdęs, kad skambina iš Lietuvos, savininkas padėjo telefono ragelį“, - pasakojo V. Bikulčius.
Įvairūs incidentai
Per ilgametę gido praktiką V. Bikulčiui pavyko išvengti rimtų nemalonumų į kuriuos būtų įsivėlę turistai iš Lietuvos. Anot jo, dažniausiai girtuokliaujama, kai į turistinę kelionę susiruošia gausesnis kolektyvas.
„Prieš 15 metų pasitaikė atvejis, kai važiavome į Paryžių sutikti Naujųjų metų. Vienas pilietis į autobusą įlipo jau būdamas girtas. Jis pradėjo kažką aiškinti vairuotojams, bandė net sugriebti už vairo. Tą vyrą išlaipinome Lazdijuose, Paryžiaus jis taip ir nepasiekė“, - pasakojo V. Bikulčius.
„Balsas.lt savaitė“ pašnekovas pasakojo, kad turistai dažnai skundžiasi autobusu arba viešbučiu: „Turistai būna nepatenkinti sėdėjimo vieta, kondicionieriaus veikimu. Prancūzija vasarą yra viena iš labiausiai lankomų šalių, todėl viešbučių kainos būna pakankamai didelės. Įmonės, norėdamos sutaupyti pinigų, užsako ne tokius viešbučius, kokių norėtų turistai.
Bet supraskite. Užsieniečiai dar sausį žino, kad liepą atostogaus. O lietuviai apie tai, kad nori atostogauti liepą sugalvoja birželio pabaigoje. Aišku, tuo metu užsakyti padoresnį viešbutį nebėra galimybių. Tačiau tuo atveju, kai grupė susidaro prieš pusmetį, tada problemų dažniausia nekyla.“
V. Bikulčius prisiminė dar pora atvejų, kai problemų kilo praktiško iš nieko. Kelionės į Prancūziją metu viena moteris užsigeidė sėdėti 25 autobuso vietoje. Ji nuėjo pas toje vietoje sėdinčius žmones ir paprašė susikeisti. Bet tose vietose buvo mama su dukra. Tai ta moteris visą kelią galvojo, kodėl sėdi ne 25 vietoje. Ir išlipusi iš autobuso Lietuvoje, ją pasitikusiam vyrui pasakė: „Kaip gaila, kad sėdėjau ne 25 vietoje...“
Taip pat pasitaikė turistė, kad kiekvieną kartą autobusui sustojus prašydavo vairuotojų atidaryti bagažinę. Jai vis atrodydavo, kad kažkas bus pavogęs jos bagažą. Moteris nesuvokdavo, kad autobusas visą kelią judėjo ir niekas negalėjo pradingti.
Pigių kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas-Makalius savo ruožtu pridūrė, kad jo praktikoje dažniausiai pasitaikė skundų susijusių su viešbučiais.
„Viena moteris atostogavo Turkijoje. Ji norėjo surasti vieną žymų lankytiną objektą. Išėjusi iš viešbučio paklausė vietinio, kur jai reikėtų eiti. Jai pasakė sukti į kairę ir eiti tiesiai. Tačiau ji nieko nepriėjo. Tada kitas turkas pasakė, kad reikia grįžti ir sukti į dešinę. Bet ji vis tiek liko nieko nepešusi. Vėliau moteris skundėsi agentūrai, kodėl juos, išsilavinusius lietuvius, atvežė į tokį kurortą, kuriame net patys turkai nežino, kur eiti“, - juokėsi R. Širvinskas-Makalius.
Iš lietuvių turistų pusės didžioji dalis priekaištų tenka viešbučiams: „Tikrai taip, dažnai skundžiasi viešbučiais. Pavyzdžiui, kad rankšluosčių ar patalynės viešbučio personalas nekeičia kasdien. Visada siūlau pagalvoti, ar būdami namuose patys kasdien keičiame tą patalynę“, - pamąstymams vietos paliko „Balsas.lt savaitės“ pašnekovas.
Neseniai iš Hurgados (Egiptas) su vyru ir beveik dvejų metukų sūneliu grįžusi Daiva Labanauskaitė-Juonienė „Balsas.lt savaitei“ pasakojo, kad dvi savaitės užtrukusios atostogos praėjo puikiai, tačiau dar prieš jas buvo kilę tam tikrų nesklandumų.
„Iš pradžių su vyru buvome išsirinkę vieną viešbutį. Tačiau paaiškėjo, kad su mažu vaiku į jį patekti negalima. Teko ieškoti alternatyvų, tačiau viskas pavyko puikiai. Išsirinktame viešbutyje jokių nepatogumų nepatyrėme“, - sakė D. Labanauskaitė-Juonienė.
Lietuvius laiko rusais
R. Širvinskas-Makalius pasakojo, kad lietuvių turistų įvaizdis užsienyje itin priklauso nuo šalies, kurioje jis lankosi. krypties.
„Turkijoje arba Egipte visi lietuviai yra prilyginami rusams. Jeigu tose šalyse nekalbame rusiškai, tai vietiniai galvoja, kad apsimetame. O kai pasakome, kad esame iš Lietuvos, tada pirmi žodžiai būna – rusas.
Tačiau kitose šalyse lietuvius myli. Itin nustebino Graikija, kurioje itin šiltai atsiliepiama apie mūsų šalį, žinoma, kas yra Arvydas Sabonis. Kalbant apie kitas turistines kryptis, kur lietuviai lankosi rečiau, ten sunkiau paaiškinti, kur ta Lietuva yra“, - pasakojo R. Širvinskas-Makalius.
