Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasirodė įrašų apie S. Skvernelio rinkiminės medžiagos spausdinimą užsienyje. Jo rinkimų štabo komunikacijos vadovas Skirmantas Malinauskas sako, kad tai – dėsninga.
Pasak jo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos leidinys „Už žemę ir žmogų“, kurio pastarasis numeris skirtas prezidentinei kampanijai, yra spausdinamas Latvijoje. Tačiau dėl šio laikraščio spausdinimo aplinkybių esą reikėtų klausti pačios partijos.
„Mes esame išsispausdinę S. Skvernelio rinkiminį laikraštį kiek didesniu nei 200 tūkst. egzempliorių tiražu. Jis yra išspausdintas Lenkijoje, sumokant visus mokesčius, įskaitant visus PVM ir t.t., kurie yra tokie patys ir net didesni. Tiesiog dėl to, kad tai buvo geresnis pasiūlymas. Su visu atvežimu ir spausdinimu tai daryti ten yra žymiai pigiau.
Antras dalykas, tiesiog spaustuvės ten gali tai padaryti greitai, jos nėra taip užpildytos užsakymais, kaip rinkiminiu laikotarpiu yra čia Lietuvoje“, – komentavo S. Malinauskas.
Kiek kainavo laikraštis
Komunikacijos vadovas paaiškino, kad Lenkijoje išspausdintą laikraštį platins rinkimų kampanijos savanoriai, taip pat „Lietuvos pašto“ darbuotojai. Valstybei priklausančiai įmonei esą bus sumokėta visa komercinė paslaugos kaina. Ir tai atsieis brangiau nei pats laikraščio spausdinimas.
Pašnekovas skaičiavo, kad Lenkijoje išspausdinti rinkiminį laikraštį kainavo apie 8 tūkst. eurų, o Lietuvoje tai būtų kainavę apie 11–12 tūkst. eurų.
„Ir dar vienas dalykas. Ten yra kitos sąlygos, sakykime, kada spaustuvės nori rezervuoti laikus, nori viso mokėjimo iš anksto ir t.t. Šioje vietoje viską sulyginus buvo žymiai paprastesnis variantas išsispausdinti Lenkijoje ir jį atsivežti.
Manau, lygiai dėl tų pačių priežasčių „valstiečiai“ Latvijoje spausdina savo nemokamą laikraštį, nes nėra nepatogu, o sudėjus visas išlaidas yra žymiai pigiau“, – aiškino S. Malinauskas.
Į klausimą, ar tai reiškia, kad Lietuvoje verslo sąlygos yra blogesnės nei kaimynystėje, jis atsakė taip:
„Kalbant apie mokesčius, jie gal nėra labai skirtingi. Manau, spaustuvės, kurios ten dirba, turi masto ekonomiją, turi didesnes rinkas, turi daugiau galimybių taikyti lankstesnę kainodarą. Lenkijos spaustuvė tokius užsakymus daro didesnius užsakymus nei Lietuvos spaustuvė.
Kita vertus, čia nėra absoliučiai nieko naujo, jeigu pažiūrėtumėte į regioninę spaudą, kur yra spausdinami regioniniai laikraščiai, tai irgi dalis jų spausdinami ne Lietuvoje ir atvežami čia išplatinti. Reikėtų kalbėti su spaustuvių vadovais, kodėl jų kainos didesnės, tiesiog toks faktas. Turbūt lemia daug kitų dalykų, kurie svarbūs, taip pat rinkos dydis.“
Kriminalo nemato
Bendrovės „Plastilinas“, kuri, be kita ko, verčiasi ir spausdinimo paslaugomis, vadovas Nerijus Keturakis sakė nematantis jokio kriminalo, kad tokio tiražo rinkiminis laikraštis spausdinamas ne Lietuvoje.
„Jeigu toks didelis kiekis, tai tikrai gali būti. Jei kokios skrajutės, pvz., „Mieli Trakų gyventojai“ ar „Pabradės gyventojai“, tai jų kiekiai maži, aišku, kad juos spaudžia vietoje. O jei 200 tūkst. egzempliorių, tai ar S. Skvernelis, ar koks vaistinių tinklas, viskas Lenkijoje“, – komentavo verslininkas.
Jo teigimu, Lietuvoje yra dvi – trys spaustuvės, galinčios spausdinti didesnį leidinių tiražą, tačiau jos ir šiaip turi darbo, tad paslaugas teikia palyginti brangiai. O jeigu norisi pigiau, tai spausdinama Lenkijoje:
„Matote, klausimas, kas kokias kainas gauna. Pigiau gali gauti Lietuvoje, gali Latvijoje ar Lenkijoje. Manau, kažkokio kriminalo nėra. Rinka visoje Europoje taip suspaustai dirba, kad gali bet kur.
Taip pat ir mes. Ateina užsakymas 200 skrajučių, atsispaudžiame pas save patalpose. Jeigu 2 tūkst. skrajučių dar pas save, bet jei 200 tūkst., tai faktas, kad kitur ir greičiausia, jei didesnis kiekis, tai pas tą patį lenką.“
N. Keturakio teigimu, tokia įprastinė praktika Lietuvoje, nes kaip ir kitose srityse konkuruoti su lenkais gana sudėtinga.
„Pas juos yra labai daug našios įrangos, kuri skirta spausdinti dideliems kiekiams. Kadangi Lietuvoje rinka maža, tai nusipirksi spaudos mašiną ir ji bus apkrauta ne 24 val. per dieną, o kokias 2 val. Taigi net neapsimokės jos turėti“, – paaiškino pašnekovas.
