Daugiau nei 65 proc. lietuvių bandymų pirkti kitų Europos Sąjungos (ES) šalių elektroninėse parduotuvėse baigiasi nesėkme – prekės neįmanoma įsigyti. Tai paaiškėjo po Europos Komisijos tyrimo.
Jis parodė, kad panašios problemos iškyla daugumai europiečių, norinčių ką nors įsigyti kitų ES šalių elektroninėse parduotuvėse. Dažniausios kliūtys: pardavėjai neturi galimybės nuskaičiuoti pinigų iš užsienio šalyse gyvenančių pirkėjų sąskaitų, atsisako prekę vežti į kitą ES šalį ir pan.
Galimybės pirkti kitos ES šalies e. parduotuvėse buvo tiriamos 27 ES valstybėse-narėse. Tyrimo metu atlikta 11 tūkst. bandomųjų pirkimų. Elektroninėse parduotuvėse bandyta įsigyti 100 populiariausių prekių – fotoaparatų, CD, knygų, rūbų. 6 bandymai iš 10 nusipirkti prekę kitos ES šalies e. parduotuvėje buvo nesėkmingi.
„60 proc. visų atvejų prekės įsigyti nebuvo galima, nes pardavėjas atsisakydavo pristatyti ją į pirkėjo šalį, nebuvo įmanoma įvykdyti pinigų pavedimo ar net užsiregistruoti tinklalapyje“, – tyrimo rezultatus komentuoja Viktorija Ostrauskienė, Europos vartotojų centro direktorė.
Europos vartotojų centras yra atsakingas už Lietuvos vartotojų teisių gynimą kitose ES šalyse, pvz., ten įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą.
Mažiausiai galimybių pirkti internetu užsienyje – latviams, belgams, rumunams ir bulgarams
Pagal tyrimo rezultatus matyti, kad šalys, kurių gyventojams yra mažiausiai galimybių įsigyti prekių kitų ES šalių tinklalapiuose, yra Latvija, Belgija, Rumunija ir Bulgarija. Šių valstybių gyventojams net 70 proc. pirkimų kitų valstybių-narių e. parduotuvėse baigtųsi nesėkmingai.
Kita vertus, Lietuvos statistika ne ką geresnė – šiek tiek daugiau nei 65 proc. visų bandymų įsigyti prekę kitose šalyse nepavyko.
„Tyrimo ataskaitoje teigiama, jog tik keleto ES šalių gyventojai gali pasigirti galimybe pirkti kitų valstybių-narių e. parduotuvėse. Pavyzdžiui, Austrijos, Ispanijos gyventojams apie 60 proc. bandymų įsigyti ką nors internetu kitose ES šalyse baigtųsi sėkmingai.
Tačiau bendras ES vidurkis yra toks, jog 60 proc. europiečių nepavyktų nusipirkti išsirinktos prekės kitos ES šalies e. parduotuvėje“, – sako V. Ostrauskienė.
