Konsultantai iš Europos jau tariasi su lietuviais dėl sezoninių darbų – ir ne tik dėl jų.
Vis aukščiau kylanti saulė bedarbiams pranašauja greitą didžiųjų darbų sezono pradžią. Veriasi dosnesnės Europos šalių sezoninių darbų rinkos, o ir gimtasis žemės ūkis kasmet priglaudžia vis daugiau sezoninį darbą dirbti pasirengusių tautiečių.
Žvalgosi po darbų mugę Nors Lietuvoje sezoninių darbų dar teks palūkėti, kitos šalys jiems jau ruošiasi visu tempu.
Ketvirtadienį Panevėžio darbo biržos Eures biuro konsultantė Jurgita Klingaitė kartu su kitais specialistais dalyvavo Klaipėdoje vykusioje sezoninių darbų mugėje.
Mugėje buvo skelbiami sezoninio darbo pasiūlymai Vokietijoje – žemės ūkyje, greitojo maitinimo sektoriuje, Švedijoje – braškių rinkimo, kiti žemės ūkio darbai, Norvegijoje – viešbučių ir maitinimo sektoriuose.
Sezoninių darbų mugėje Norvegijos darbdaviai teikė informaciją apie darbo galimybes statybų sektoriuje betonuotojams, trinkelių klojėjams, staliams, stogdengiams, elektrikams.
Renginyje dalyvavo Eures konsultantai iš Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Latvijos, Graikijos ir kitų šalių. Dieną anksčiau sezoninių darbų mugė vyko Kaune.
Kaip teigia J. Klingaitė, žmonės, norintys dirbti vienoje ar kitoje šalyje, teiravosi iš tų šalių atvykusių konsultantų apie darbo, gyvenimo sąlygas, keliamus reikalavimus. „Domėtasi ne tik sezoniniais darbais“, – sako Eures konsultantė.
Sezoninių darbų mugėje tarp ieškančiųjų darbo populiariausios Norvegija ir Jungtinė Karalystė, darbo siūlymai Latvijoje, Lenkijoje, Graikijoje domino mažiau.
Tiesa, ne visi lietuviai bando įsidarbinti darbo diržai tarpininkaujant – daugelis darbų ieško patys ar per privačias įdarbinimo agentūras. Todėl kiek žmonių sezono metu pluša Europos laukuose, suskaičiuoti neįmanoma.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, emigrantų, deklaravusių apie išvykimą pagal būsimą gyvenamąją vietą, 2011 metais buvo daugiau kaip 53 800.
Mokantiesiems kalbą lengviau
Norvegijoje įsidarbinti padedančios bendrovės „Opus verslas“ direktorė Gitana Ruzienė sako, kad norinčiųjų išvykti iš Lietuvos ir pradėti darbą svetur nestinga visais metų laikais.
Pavasarį besikreipiančiųjų, žinoma, daugėja, tačiau kadangi bendrovė teikia pasiūlymus dirbti žuvies perdirbimo įmonėse, metų laikai mažai turi įtakos. Sezonas priklauso nuo baltųjų žuvų bei lašišų žūklės.
„Svarbiausias reikalavimas būsimiems darbuotojams, kad mokėtų susikalbėti angliškai. Norvegų kalbos, aišku, nereikalaujama, tačiau jeigu žmogus visai nesupranta angliškai, negalės dirbti. Nežinos, nesupras nei ką, nei kaip jam reikia dirbti“, – tikina direktorė.
Pasak J. Klingaitės, į Darbo biržoje esantį Eures biurą prasidėjus pavasariui taip pat plūsteli sezoninius darbus dirbti norintys žmonės.
Daugėja pasiūlymų
Prasidėjęs sezonas leidžia užsidirbti ir Lietuvoje liekantiesiems. Kaip teigia Panevėžio teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė, praėjusiais metais, palyginti su 2011-aisiais, sezoninių darbų paklausa išaugo.
„Tikimės, kad šiemet sezoninių darbų paklausa nesumažės. Kol kas žinome, kad ankstyvą pavasarį įdarbinti žmones planuojama tik medžiams genėti“, – sako skyriaus vedėja.
Praėjusį sezoną tarpininkaujant Darbo biržai bendrovė Dembavos medelynas buvo įdarbinęs 134 bedarbius, o prieš metus – per pusę mažiau.
Praėjusį sezoną 25 bedarbiai pas ūkininkus skynė obuolius, 39 ravėjo rapsų laukus, 14 atliko kitus darbus. Panevėžio miškų urėdijoje dirbo 47, bendrovėje „Pieno žvaigždės“ – 19 žmonių. Anksčiau dirbančiųjų šiuos darbus skaičius buvo gerokai mažesnis.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
