Visai neseniai patvirtinta taikos sutartis tarp įmonės ir dviejų buvusių jos darbuotojų ir kiekvienam iš jų priteisė per 100 tūkst. eurų kompensaciją.
Tuo įmonės bėdos gali nesibaigti – kelios dešimtys kitų vairuotojų taip pat svarsto ginti savo teises. Be to, transporto bendrovė jau neteko dalies užsakymų.
„Vlantana“ savo interneto svetainėje skelbia iš viso turinti per 2,5 tūkst. darbuotojų, o metinė jos apyvarta viršija 100 mln. eurų. Antrinėje bendrovėje Norvegijoje („Vlantana Norge“) dirba daugiau kaip 200 darbuotojų. Pagal verslo apimtis šioje šalyje ji užima gana didelę rinkos dalį.
Kaip rašo Norvegijos leidinys Lastebil.no, istorija prasidėjo dar 2018 m. balandį, kai darbuotojas su keliais kolegomis praėjusiais Lietuvoje ir Norvegijoje pradėjo bylinėtis su „Vlantanos“ vadovybe dėl klaidingai apskaičiuotos algos ir dalies nesumokėto atlyginimo.
Netrukus bendrovė leido suprasti, kad jis nepageidaujamas. Vairuotojas negalėjo susisiekti su darbdaviais, o galiausiai iš Norvegijos be jo žinios į Lietuvą buvo parsiųsti jo asmeniniai daiktai.
Dėl to Irmantas kreipėsi į Norvegijoje dirbančią advokatę Sandrą Latotinaitę ir siekė prisiteisti kompensaciją iš „Vlantanos“.
Tuo pačiu metu Norvegijos darbo inspekcija pradėjo tyrimą dėl Norvegijoje dirbančių „Vlantanos“ vairuotojų darbo sąlygų.
Lastebil.no paprašė šio tyrimo medžiagos ir iš jos išsiaiškino, kad iš tikrųjų daugelis darbuotojų įmonėje buvo įdarbinti puse etato. Sprendžiant iš surinktų duomenų, nė vienas iš jų per dieną nedirbo ilgiau nei 4,5 val. (t. y. nė viena vairuotojo pamaina oficialiai netruko ilgiau kaip pusės leidžiamo laiko).
Atsakydama į tokius įtarimus, bendrovė aiškino, kad darbuotojai laisvalaikiu sunkvežimiais važiavo žvejoti arba apsipirkti.
Tačiau įvertinusi vairuotojų parodymus, S. Latotinaitė įsitikinusi, kad iš tiesų taip galėjo būti oficialiai neapskaityta keli tūkstančiai darbo valandų.
Kaupiantis įrodymams ir didėjant žurnalistų susidomėjimui, „Vlantanos“ antrinė įmonė Norvegijoje nusprendė su dviem darbuotojais lietuviais sudaryti taikos sutartis.
Jose buvo numatyta, kad darbuotojai negali bendrauti su žiniasklaida. Sutartyje jiems numatyta bendra kompensacijų suma, kartu su papildomomis bylos išlaidomis, viršija 2 mln. Norvegijos kronų. Oficialiu kursu tai būtų beveik 209 tūkst. eurų.
S. Latotinaitė portalui tv3.lt patvirtino informaciją apie šį susitarimą. Advokatė taip pat atskleidė, kad į ją jau kreipėsi kelios dešimtys Norvegijoje dirbančių vairuotojų, siekiančių apginti savo teises.
Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad į viešumą iškilus informacijai apie galimus „Vlantanos“ pažeidimus, jos čia paslaugų jau atsisakė arba artimiausiu metu atsisakys bent dvi jos paslaugas iki šiol pirkusios įmonės.
Beje, Lietuvos Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo, kad šiais metais jau gautas 21 prašymas nagrinėti darbo ginčus su „Vlantana“. Taip pat 2019 m. VDI yra gavusi 3 skundus dėl šios įmonės.
Portalas tv3.lt kreipėsi į centrinę „Vlantanos“ būstinę Klaipėdoje ir prašė pakomentuoti situaciją Norvegijoje ir galimus darbo teisės pažeidimus. Tačiau įmonės darbuotojai informavo, kad apie tai gali kalbėti tik vadovai, kurie šiuo metu yra išvykę ir grįš ne anksčiau kaip trečiadienį. Tada esą jie ir atsakys į klausimus.
Redakcija taip pat gavo Tomo Stonio laišką, kuriame jis rašo: „Aš, kaip visos grupės vadovas, ir akcininko atstovas komentuoju šios situacijos klausimus. Prašau pateikti savo klausimus raštu ir į juos atsakysime kuo tik galėsime greičiau.“
Norvegijos žurnalistams naujas „Vlantana Norge“ vadovas Terje Larssenas kalbėjo, kad įmonės darbuotojams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos ir jos turi atitikti Norvegijos teisės aktų reikalavimus.
Atsakymai dėl įtarimų pažeidus galiojančią tvarką esą bus pateikti tada, kai bus atliktas išsamus tyrimas.
Papildyta 2019 m. lapkričio 19 d. 8 val. 30 min.
„Vlantana Norge“ valdybos pirmininkas Vladas Stončius pirmadienį vakare persiųstuose atsakymuose pripažino, kad įmonė padarė klaidų, tačiau žada pasitaisyti.
