Įvairiose šalyse šiuos tyrimus atliekanti organizacija ICERTIAS siekia įvertinti gyventojų pasitenkinimą kainos ir kokybės santykiu, kurį siūlo tam tikras rinkoje parduodamas produktas ar paslauga.
Pirmasis tyrimas Lietuvoje atskleidė, jog lietuviai maisto pramonėje palankiausiai vertina lietuviškus prekės ženklus. Tarp dažniausiai paminėtų buvo „Dvaro“ (pienas), „Švyturys“ (alus) ir „Karūna“ (šokoladas) pavadinimai. Kitose kategorijose populiariausi - „Nescafe“ (tirpi kava), „Nivea“ (kremas veidui), „Volkswagen“ (šeimos automobilis), „Bosch“ (virtuvės technika), „Samsung“ (nešiojamieji kompiuteriai), „Nokia“ (mobilieji telefonai), „Nike“ (sportinė avalynė) ir „Adidas“ (sportiniai drabužiai). Šiuos prekės ženklus lietuviai laiko geriausiais optimalaus kainos ir kokybės santykio pavyzdžiais Lietuvos rinkoje.
Šių metų spalio mėnesį atliktas tyrimas apėmė 57 skirtingas ekonomines kategorijas tokiuose sektoriuose kaip mažmeninė prekyba, maisto produktai, avalynė, drabužiai, kosmetika, namų apyvokos prietaisai, telekomunikacijų paslaugos, finansai ir kt.
Atliekant „Best Buy Award“ tyrimą, respondentų buvo klausiama, kas, remiantis jų asmenine patirtimi, suteikia geriausią kainos ir kokybės santykį konkrečioje Lietuvos rinkoje parduodamų produktų ar paslaugų kategorijoje. Tyrime buvo pateikti atviro tipo klausimai, todėl jie galėjo laisvai nurodyti gamintojų ir paslaugų teikėjų pavadinimus.
„Best Buy Award“ tyrimu neanalizuota prekės ženklo vertė ir užimama rinkos dalis. Pagrindiniai veiksniai, kuriais remiantis vertinamas rinkoje parduodamų produktų ir paslaugų kainos ir kokybės santykis – vartotojų asmeninė patirtis, nuomonė, pasitenkinimas ir suvokimas. „Best Buy Award“ projektu ir išduodamu sertifikatu siekiama supaprastinti geriausių prekių ir paslaugų už patraukliausią kainą paiešką. Tikimasi, jog jis bus naudingas vartotojams vietiniu ir tarptautiniu lygiu.
Šiame tyrime dalyvavo 1200 respondentų. Visi apklaustieji yra Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 15 metų amžiaus ar vyresni, besinaudojantys internetu. Tyrimas atliktas 2013 m. spalio 1–15 dienomis naudojant internetinį klausimyną ir pasitelkiant internetinių apklausų bei DEEPMA (Deep Mind Awareness – liet. giluminio žinomumo) metodą.
