Daugeliui lietuvių kasdienis atsiskaitymas už paslaugas ir prekes mokėjimo kortelėmis yra toks pat įprastas dalykas, kaip rytais išsivalyti dantis. Tačiau prieš penkiolika metų tik vienas kitas mūsų šalies gyventojas turėjo tokią galimybę, nes būtent tada pasirodė pirmosios mokėjimo kortelės, o jas turėti ir jomis naudotis buvo prestižo reikalas.
Pirmosios kortelės – kaip prestižas
Pirmoji mokėjimo kortelė Lietuvoje pasaulį išvydo 1993 m. pabaigoje. Tai buvo kreditinė „Visa Classic“ kortelė, kurią išleido SEB bankas (tuometinis Vilniaus bankas). Kortelės savininkas jos sąskaitoje galėjo laikyti savo lėšas ir naudoti jas atsiskaitydamas už paslaugas bei prekes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„Pirmosios platinti buvo pradėtos klasikinės kreditinės kortelės, tad norint jas gauti reikėjo įnešti į sąskaitą garantinį 5 tūkst. JAV dolerių indėlį,“ – pasakoja Audronė Narkauskienė, SEB banko Atsiskaitymo kortelių departamento direktorė. – „Taigi pirmosios kreditinės kortelės buvo brangios ir ne kiekvienas galėjo jas įsigyti, todėl turėti jas buvo prestižo ženklas“. Per 1994 metus pirmųjų kreditinių kortelių savininkais tapo apie 800 šalies gyventojų.
„Iš pradžių operacijų kortelėmis buvo atliekama nedaug, joms apdoroti pakako kelių darbuotojų, kurie rankiniu būdu galėjo kiekvieną dieną operacijų lėšas nurašyti nuo klientų kortelių sąskaitų“, - istoriją prisimena A.Narkauskienė. – „O pirmosios mokėjimo kortelės dažniausiai buvo naudojamos atsiskaitymams arba grynųjų pinigų išėmimui užsienyje. Tai buvo itin patogu: nereikėjo prieš keliones rūpintis valiutos pirkimu ar bijoti pamesti pinigus, o kartu taupėsi ir laikas, juk atsiskaitymas kortele trunka neilgai ir yra nesudėtingas“.
Žinoma, kaip ir kiekvieną naujovę, taip ir mokėjimo korteles Lietuvos gyventojai pirma turėjo išbandyti, o tik tada ėmė tikėti ir pasitikėti. Naują atsiskaitymo priemonę visi norintys plačiau išbandyti galėjo pasirodžius vietinei vartotojų kasdieninėms reikmėms pritaikytai kortelei litais. Lietuviai labai greitai įvertino kortelės teikiamus privalumus, kortelių savininkų ėmė sparčiai daugėti, darbdaviai vis dažniau darbuotojams darbo užmokestį išmokėdavo ne grynais, o pinigus pervesdavo į banko mokėjimo kortelių sąskaitas, tad ir atsiskaitymų ne grynais pinigais apimtys ėmė žymiai didėti.
„Šiandien klientai banko išduotomis kortelėmis per 1 mėnesį atlieka kelis mln. operacijų, kurių vertė viršija 1,4 mlrd. litų“, – pasakoja A. Narkauskienė.
„Lietuvos banko“ duomenimis, lietuviai įprato atsiskaitinėti greitai ir patogiai: 2001 m. pradžioje atlikta apie 7 mln. mokėjimų negrynaisiais pinigais, o tuo pačiu laikotarpiu 2008 m. – daugiau nei 50 mln.
Daugiau galimybių
Lietuviai mokėjimo kortelėmis sėkmingai naudojasi jau penkiolika metų. Ir nors per tą laiką pati kortelė išoriškai stipriai nepakito, tačiau pasikeitė jos išdavimo tvarka bei aptarnavimo sąlygos, o taip pat ir techninės galimybės. Todėl dabartiniai šalies gyventojai turi žymiai daugiau galimybių, nei pirmųjų „Visa“ savininkai.
Šiandien žmogus gali pasirinkti ar įsigyti debeto kortelę ir naudoti atsiskaitymams savo lėšas ar tapti kredito kortelės savininku, pasinaudoti banko suteikiamu kreditu bei pasirinkti sau patogią kredito grąžinimo schemą. Atsiradus pirmosioms mokėjimo kortelėms, jų sąskaita buvo tvarkoma tik JAV doleriais – šiandien žmogus gali rinktis net iš trijų valiutų: litų, eurų ar JAV dolerių. Šiandien kortelių savininkai gali susikurti individualią kortelę su pasirinktu vaizdu, jiems siūlomos papildomos paslaugos – nemokamas kelionių, sveikatos draudimas, partnerių lojalumo programos ir nuolaidos. Anksčiau bankomatais gyventojai naudojosi tik išsiimdami grynus pinigus, o dabar jie turi galimybę įnešti grynuosius į savo kortelės sąskaitą, naudodamiesi šią funkciją turinčiu bankomatu.
Per visą laikotarpį nuo pirmosios „Visa Classic“ išdavimo, kortelių rinka nepaliaujamai tobulėjo, per 15 metų buvo įdiegtos ir įvairios technologinės naujovės, dėl to pačios kortelės tapo patrauklesnės, jomis atsiskaityti dabar yra žymiai saugiau ir patogiau. O dalis naujovių dar tik pakeliui į Lietuvą. Kad ir pavyzdžiui, naujos, Europoje jau išbandomos tradicinės „Visa“ kortelės su įdiegta vienkartinio kodo sistema. Šios kortelės turi raidinį-skaitmeninį ekraną ir dvylikos mygtukų klaviatūrą, jų savininkai galės žymiai saugiau pirkti internetu, telefonu ar jungtis prie elektroninės bankininkystės sistemų. Vartotojui nereikės registruotis ar atsiminti prisijungimo vardo ir slaptažodžių, vietoj to, jis turės įvesti PIN kodą pačioje kortelėje, kuri sukurs unikalų kodą konkrečiam pirkimui ar mokėjimo operacijai.
Nedidelėmis sumomis (iki 50 lt) atsiskaitantiems kavinėse, užkandinėse ir kitose kasdienes paslaugas teikiančiose prekybos vietose tikrai bus naudinga nauja bekontaktė „Visa“ kortelė. Priešingai nei atsiskaitant įprastomis lustinėmis kortelėmis, mokant bekontakte kortele už nedidelės vertės prekes ar paslaugas, nereikia perbraukti ar įdėti jos į atsiskaitymo įrenginį, nereikia suvesti ir PIN kodo – tereikia priartinti kortelę prie atsiskaitymo įrenginio ir atsiskaitymo procesas įvykdomas greičiau nei per sekundę. Neužilgo kai kuriuose pasaulio miestuose tik mostelėdami savo bekontaktėmis kortelėmis traukinių, metro ir autobusų keleiviai galės laisvai keliauti pro užtvaras ir mokėjimo vartus. Keleiviai sutaupys laiko, nes jiems nebereiks mokėti už bilietus atskiroje kasoje arba ieškoti grynųjų.
Jei anksčiau mokėjimo kortelė buvo prabanga ir prestižas, dabar daugelis už pirkinius ar paslaugas atsiskaito būtent kortele ir tai tapo įpročiu. Šiandieninės mokėjimo kortelės turėtojas yra iš tiesų labai universalus – kortelėmis naudojasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek dirbantieji ir pensininkai. Dabar dažniausiai mokamųjų kortelių turėtojai Lietuvoje atsiskaito prekybos centrų tinkluose, degalinėse, kitose kasdienines paslaugas teikiančiose įmonėse. Pastaraisiais metais gyventojai gana dažnai naudoja kredito korteles rezervuodami viešbučius ar nuomodami automobilius, labai sparčiai auga atsiskaitymai internetinėse parduotuvėse. Tai rodo, kad vartotojai pasitiki ir teigiamai vertina mokėjimo kortelių teikiamus privalumus. Tą patvirtina ir „Lietuvos banko“ statistika - 2008 m. liepos-rugsėjo mėn. duomenimis Lietuvoje suskaičiuota daugiau nei 4 mln. mokėjimo kortelių (tuo pačiu laikotarpiu 2001 m. – virš 500 tūkstančių).
