Lietuviai masiškai neša parduoti auksą: taupė juodai dienai ir ji atėjo?

Anot lombardų atstovų, karo metu auksas yra labiausiai vertinamas turtas. Be to, daug kam esą tenka parduoti juodai dienai laikytą auksą, kad galėtų pragyventi ar „duonos nusipirkti“.

Specialistai patarė, kada auksą verta pirkti ar parduoti, kodėl į aukso kainos pakilimą žmonės sureaguoja pavėluotai ir į ką verta atkreipti dėmesį šiuo metu.

Kaip kilo ir krito aukso kainos

Bendrovės „Auksinės investicijos“ direktorius Paulius Špūras nurodė, kad praėjusią savaitę buvo didžiausias aukso kainos pakilimas, kuomet klientų srautas lombarduose padidėjo apie 30 proc.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Aukso kaina vėl pasiekė rekordą

Auksui pabrangus iki rekordinių aukštumų, žmonės į jį investuoja santaupas

Turite aukso? Per metus praturtėjote 45 proc.

Kalbėdama apie 999 prabos auksą mažosios bendrijos „Universalaus lombardo paslaugos“ vadovė Martyna Danilevičienė skaičiavo, kad metų pradžioje, sausio mėnesį, 1 g aukso kaina buvo 82 eurai.

Vėliau ji šoko į viršų maždaug 8 eurais ir 1 g aukso jau buvo vertas 90 eurų. O dabar per kelias dienas kaina nukrito 4 eurais ir siekia 86,5 euro.

„Tas kritimas į apačią kol kas įtakos jokios nepadarė, viskas labai šviežia. Nors aukso kainos ir kilo, ir leidosi, aukso kaina vis tiek yra auganti, kadangi nuo Naujųjų metų mes turime 4 eurų pakilimą“, – komentavo M. Danilevičienė.

Už auksą gauna ir 50, ir 2 tūkst. eurų

Anot P. Špūro, klientai į lombardus neša ir aukso luitus, bet dažniau tai būna papuošalai iki 10 g svorio: žiedeliai, grandinėlės, sulūžusi juvelyrika.

M. Danilevičienė antrino, kad investicinio aukso yra išties labai mažai, nes tie, kas jį perka, neplanuoja parduoti atgal į lombardą.

„Dažniausiai tai būna tarnybiniai, močiučių papuošalai, palikimai, kurie galbūt buvo saugomi ilgą laiką. Tą turbūt galima sieti su mūsų ekonomine situacija: žmonės traukia iš taupyklių ir stalčių tai, ką taupė juodai dienai, nes ta juoda diena tarsi ateina – sunku pragyventi, kyla kainos.

Mes šiame versle dirbame virš 10 metų ir, palyginimui, aukso dabar tikrai atneša daugiau negu, pvz., pernai ar užpernai. Tai didėja ir kiekiai, ir sumos už auksą, nes auksas brango“, – kalbėjo „Universalaus lombardo paslaugos“ vadovė.

Anot jos, sumos už priduotą auksą – labai skirtingos. Vieniems užtenka atnešti žiedelį ir gauti 50 eurų, kad tą mėnesį galėtų prisidurti pinigų prie algos. Kiti atneša ir saują aukso, gaudami 1 tūkst. ar 2 tūkst. eurų:

„Kažkas auksą parduoda ir išvažiuoja į kelionę, kažkas tą auksą atneša dėl to, kad duonos nori nusipirkti. Tai labai skirtingi scenarijai.“

Išsigandę karo neša ir vestuvinius žiedus?

Tuo metu mažosios bendrijos „Lablombas“ atstovas nurodė, kad aukso kainos labai šokinėja, taigi lombardas visada laikosi vienos kainos.

T. y. 45 eurus už gramą, jei gražūs dirbtiniai – nuo 50 eurų už gramą.

Atstovas pastebi, kad prasidėjus karui Ukrainoje klientų skaičius labai sumažėjo – per mėnesį gali ateiti ir vos vienas žmogus.

„Tarp lombardų – didelė konkurencija. Galbūt kitur mokama daugiau. Žmonės visada ieško, kur geriau. Manau, žmonės dabar bijo visko. Nežinomybė, kas bus toliau su karu. Viską labai brangina parduotuvėse.

Labai mažai kas nori dabar auksą parduoti ir aš juos suprantu – auksas visada bus vertingas ir vertingesnis, nei pinigas“, – kalbėjo „Lablombas“ atstovas.

Anot jo, dabar dažniausiai klientai ateina tiesiog paklausti kainos arba patikrinti, ar tai – tikras auksas. Taip pat atneša tiesiog pasaugoti daiktus užstatui ir po to atsiima.

Pašnekovas vardijo, kad atnešamų dirbinių būna visokių: ir auskarai (kad ir po vieną), ir vestuviniai ar piršlybų žiedai, už kuriuos gaunama nuo 90 iki 500 eurų.

Kada ir kokį auksą pataria parduoti

P. Špūras pastebi, kad didžiausias klientų, norinčių priduoti auksą, srautas visada būna jau po aukso kainos pakilimo, kai apie situaciją sužino plačioji visuomenė.

Kai apie tai pradeda kalbėti žiniasklaida, tai praėjus 4–5 dienoms žmonės pradeda reaguoti, bet dažniausiai tai jau būna pavėluota reakcija, nes kaina jau būna kiek nukritusi.

Dėl to, pasak „Auksinės investicijos“ direktoriaus, reikia stebėti, kokia situacija yra rinkoje, kaip tos aukso kainos svyruoja.

„Bet, ar bus tų pakilimų ir nukritimų, negali žinoti. Aukso kainą labai lemia geopolitinė padėtis, karas Ukrainoje, neįvykusios taikos derybos, dabartinė Donaldo Trumpo mokestinė politika.

O auksas yra labiausiai auganti valiuta karo metu, nes, kai tik kažkur neramu, visi pradeda auksą pirkti“, – dėstė pašnekovas.

Jis patikino, kad viską, kas yra auksas, galima nešti parduoti, nes tai turi vertę.

Ir paminėjo – jei klientai pastebi, kad turi senovinių dirbinių su keistais užrašais, tam tikrais akmenimis (pvz., briliantais, safyrais, rubinais), tuomet aišku, kad tai dar labiau išaugins kainą ir klientas už tai gaus daugiau pinigų.

Jaunimas auksu neužsiima?

P. Špūras pastebi, kad jaunimas aukso pridavimu užsiima, bet labiau iš tėvų ar senelių paveldėtais, dovanotais dirbiniais:

„Bet, kad patys pirktų, invesuotų, pirktų ir parduotų, tai ne. Vis tiek auksą labiau vertina ta vyresnioji karta.“

M. Danilevičienė pritarė, kad jaunimas (nuo 18 iki 30 metų) į lombardus užstatui neša smulkiąją elektroniką: telefonus, planšetes:

„Aukso turi ar patys yra nusipirkę yra šiek tiek vyresni – nuo 40 metų ir į viršų. Daugiausia vyrauja tarybinių laikų gaminiai.“