Lietuvoje bent vieną ne gyvybės draudimo paslaugą yra įsigiję mažiau nei pusė – 44 proc. suaugusių šalies gyventojų, o populiariausias draudimas yra tas, kurį įsigyti privaloma – vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės.
„Lietuvos draudimas“ tokius duomenis šį rudenį gavo užsakęs bendrovės „Spinter“ sociologinį suaugusių Lietuvos gyventojų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1002 respondentai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad labiausiai savo saugumu linkę rūpintis ir dažniau draudžiasi vyresni (36–74 metų) didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės, mažiausiai draudimo paslaugas vartoja jauni (iki 35 metų) mažesnių miestų ir kaimų gyventojai.
„Tyrimas, atskleidęs draudimo paslaugų vartotojų įpročius, parodė, kad lietuviai draudžia tik tai, kas privaloma – iš visų apklaustų apsidraudusių gyventojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą buvo pasirinkę 93 proc. apklaustųjų.
Tuo metu tik 12 proc. apklausoje dalyvavusių automobilių savininkų yra pasirinkę kasko draudimą savo automobiliams. Dar menkiau gyventojai kreipia dėmesį į būsto, turto, nelaimingų atsitikimų draudimus“, – apklausos rezultatus komentuoja AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorius Giedrius Keraitis.
Atlikus apklausą taip pat paaiškėjo, kad draudimo paslaugomis daug dažniau naudojasi aukštąjį išsilavinimą turintys, didžiausias pajamas gaunantys, didmiesčiuose gyvenantys vartotojai. Vairuotojų privalomosios atsakomybės draudimu dažniau naudojasi 26–45 metų amžiaus vyrai, o 36–55 metų moterys dažniau draudžia butą, namą, ūkinį pastatą.
Iš apklaustų gyventojų tik 8 proc. naudojasi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Nelaimingų atsitikimų draudimas populiaresnis tarp vyresnių (13 proc.) ir jaunų (10 proc.) miestiečių, tuo metu mažesniuose miestuose ir kaimo gyvenvietėse gyvenantys nesidraudžia nuo nelaimingų atsitikimų. Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai dažniau linkę pasirūpinti vaikais nei draustis patys – nuo nelaimingų atsitikimų savo vaikus yra apdraudę 19 proc. apklaustų gyventojų.
„Iš apklausos rezultatų matyti, kad tik 3 proc. yra pasirinkę kelionių draudimą. Matyt, gyventojai linkę pasikliauti standartiniais turimais draudimais, galiojančiais su kreditinėmis kortelėmis, arba keliaudami tikisi, kad jiems nieko neatsitiks.
Ta pati situacija ir draudžiantis nuo nelaimingų atsitikimų – iš mūsų praktikos matome, kad dažniausiai tuo pasirūpina jau nukentėję žmonės – tie, kuriems lūžo ranka ar koja labiau linkę draustis nei tie, kuriems nelaimės pavyko išvengti.
Deja, apibendrintai turime pripažinti, kad Lietuvoje tik menka dalis žmonių supranta draudimo svarbą, kiti gi linkę kliautis likimu ar atsitikus nelaimei tikėtis valdžios pagalbos“, – sako G. Keraitis.
