Ekonominis sunkmetis ir struktūrinės permainos privertė Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savo ir savo šeimos saugia finansine ateitimi.
Atlikus gyvybės draudimo įmonių naujų klientų apklausą paaiškėjo, kad būtent šis motyvas beveik 90 proc. tyrimo dalyvių paskatino pasirašyti gyvybės draudimo sutartis. Psichologai šiose tendencijose įžvelgia konstruktyvios ir brandžios visuomenės požymių, tačiau kartu pripažįsta, kad lietuviai yra išsigandę ir praradę finansinio saugumo jausmą.
Naujai gyvybės draudimo sutartis pasirašiusiųjų šalies gyventojų apklausa vykdyta rugpjūčio mėnesį Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) iniciatyva. Tyrime dalyvavo per 400 gyventojų nuo 18 iki 69 metų amžiaus.
90 proc. respondentų teigia, jog pasirašydami gyvybės draudimo sutartis siekė užsitikrinti, kad atsitikus nelaimei ar susirgus gautos draudimo išmokos jiems neleistų susidurti su didesnėmis finansinėmis problemomis. 80 proc. tyrimo dalyvių mano, kad ištikus nelaimei gyvybės draudimo išmokos padės nenuskursti jų šeimoms. Beveik 60 proc. tyrimo dalyvių tikisi ne tik užsitikrinti savo ar savo šeimos stabilią finansinę padėtį atsitikus nelaimei ar susirgus, bet ir sukaupti savo pensijai ar vaikų ateičiai.
„Viena didžiausių žmonių baimių – prarasti saugumo jausmą. Būtent tai skatina nuolatiniai neigiami pokyčiai žmonių aplinkoje, prasta valstybės ekonominė situacija, gąsdinimai didesniais finansiniais nuosmukiais“, – teigia Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos centro psichologė Daiva Balčiūnienė. – „Žmonės ieško naujų apsisaugojimų būdų, vienas iš jų – gyvybės draudimas. Tai – konstruktyvus ir brandus sprendimas“.
D. Balčiūnienė pažymi, kad susidomėjimą gyvybės draudimu skatina ir didėjantis pasitikėjimas gyvybės draudikų teikiamomis paslaugomis, taip pat per daugelį metų dalies gyventojų jau realiai patirta draudimo nauda kaupiant ateičiai ar gaunant išmokas nelaimių atvejais.
Ieškoti alternatyvių finansinės apsaugos priemonių ateičiai gyventojus verčia ir struktūrinės permainos – pvz., aukštojo mokslo reforma, sumažintos įmokos į pensijų fondus. 44 proc. tyrimo dalyvių teigia, jog būtent dabar pasirašyti gyvybės draudimo sutartį juos paskatino padidėję mokesčiai už aukštąjį mokslą ir siekis užtikrinti vaikams galimybę mokytis. Sumažintos įmokos į pensijų fondus pasirašyti gyvybės draudimo sutartis turėjo įtakos beveik 36 proc. tyrimo dalyvių.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad šiuo metu dažniausiai gyvybės draudimo sutartis pasirašo moterys – jos sudarė beveik 68 proc. naujų klientų. Taip pat savo finansiniu saugumu ateityje labiausiai rūpinasi jauni žmonės iki 29 metų amžiaus (37 proc.).
Beveik 48 proc. tyrimo dalyvių turi vidurinį, aukštesnįjį ar spec. vidurinį išsilavinimą, beveik 46 proc. – aukštąjį. 49,6 proc. apklaustųjų teigia, jog jų šeimos vienam nariui tenkančios mėnesinės pajamos siekia nuo 1000 iki 3000 Lt., 21 proc. – nuo 800 iki 1000 Lt., 18 proc. – iki 800 LT, beveik 9 proc. – nuo 3000 ir daugiau.
