Bent jau taip galima spręsti iš naujausių „Eurostat“ duomenų apie faktines individualaus vartojimo išlaidas įvertinus gyventojų perkamąją galią 2023 m.
Lietuva lenkia ne tik Latviją ar Estiją
Europos statistikos tarnyba pranešime paaiškina, kad šis rodiklis parodo, kiek iš viso namų ūkiai vartoja prekių ir paslaugų, nepriklausomai nuo to, ar jas nusiperka ir tiesiogiai sumoka patys, ar gauna iš valstybės biudžeto ir nepelno organizacijų.
Esą tai laikoma dydžiu, kuris parodo materialinę gyventojų gerovę.
Taigi, oficialiais duomenimis, geriausiai Europoje gyvena Liuksemburgo gyventojai, kurių individualaus vartojimo lygis sudaro 138 proc. ES vidurkio.
Toliau rikiuojasi Islandija (121 proc.), Šveicarija (118 proc.), Nyderlandai (117 proc.) ir Austrija (117 proc.).
Prasčiausiai pagal šį rodiklį atrodo Estija (77 proc.), Latvija (75 proc.), Slovakija (75 proc.), Bulgarija (73 proc.) ir Vengrija (70 proc.)
Lietuva (92 proc.) lenkia ne tik kaimynes, bet ir tokias valstybes, kaip Ispanija (88 proc.) ar Portugalija (88 proc.).
Nemokamos paslaugos ir jų kokybė
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle taip pat pastebi, kad pagal faktines individualias vartojimo išlaidas Lietuva pernai pralenkė ne tik visas Vidurio ir Rytų Europos šalis, bet ir Ispaniją, ir Portugaliją.
„Prie to prisidėjo pastarąjį penkmetį itin sparčiai augę atlyginimai, kurie jau su kaupu kompensavo ir praradimus dėl didelės 2022-ųjų infliacijos.
Nors vidutinis darbo užmokestis dar atsilieka nuo turtingiausių ES šalių, bet gyventojų perkamąją galią lemia ir kiti pajamų šaltiniai: individuali veikla, verslo liudijimai, kapitalo pajamos, vis dar ir emigrantų perlaidos“, – aiškino ekonomistas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šis rodiklis parodo ne kiek pinigų išleidžiama, bet kiek prekių ir paslaugų suvartojama, nepriklausomai, ar jas gyventojai perka patys, ar „nemokamai“ gauna iš valstybės.
„Tiesa, čia reikia pripažinti, kad iš dalies toks rezultatas yra ir dėl to, jog valstybė nustato labai žemą viešųjų paslaugų kainą, o tai didina jų įperkamumą ir prieinamumą, bet ne kokybę.
Lietuvoje ir Vokietijoje suvartojama tiek pat „nemokamo“ aukštojo mokslo ar sveikatos priežiūros paslaugų (tiesą sakant, lietuviai šių paslaugų gauna daug daugiau – nes aukštąjį mokslą gali ir ima visi, o prastesnė sveikata reikalauja didesnio gydymo paslaugų kiekio)“ – pridėjo N. Mačiulis.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad pasitenkinimas gautų paslaugų kokybe turbūt skiriasi ir niekaip neatsispindi „Eurostat“ statistikoje.
„Kitaip sakant, čia toks statistinis paradoksas – menkas viešųjų paslaugų finansavimas (maži viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai) reiškia, kad šios paslaugos yra pigios ir visiems prieinamos (didelė perkamoji galia)“ – apibendrino ekonomistas.
