Skurdo riziką patiriančių žmonių dalis mūsų šalyje pernai išaugo, rodo oficiali statistika. Tad ką darys valdžia, kad jų pajamos didėtų?
Žemiau skurdo ribos – net vidutinė pensija
Skurdo rizikos lygis 2024 m. šalyje sudarė 21,5 proc. ir, palyginti su ankstesniais metais, didėjo 0,9 procentinio punkto.
Pernai apie 620 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra.
Pernai skurdo rizikos riba sudarė 616 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 294 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų.
Taigi, paprastai kalbant, daugiau nei kas penktas lietuvis negavo nė 616 eurų per mėnesį ir iš tiek turėjo pragyventi.
Daugiausia skurdo riziką patiria vyresni, vieniši vieni vaikus auginantys gyventojai.
Beje, vidutinė senatvės pensija pernai Lietuvoje nesiekė nė 600 eurų.
Matuoja pajamas, bet ne turtą
Skurdo rizika skaičiuojama vienodai visoje Europos Sąjungoje. Ir pagal šį rodiklį Lietuva yra viena iš prasčiausių tarp visų bendrijos narių.
Skurdo rizikos lygis yra santykinis dydis. Jis parodo, kokia dalis gyventojų gauna pajamas, kurios nesiekia 60 proc. visų gyventojų vidurinių pajamų (medianos).
Jeigu mažiausiai gaunančių pajamos didėja sparčiau nei likusių gyventojų, tuomet skurdo rizikos lygis mažėja. Jeigu pajamos greičiau auga tiems, kas uždirba daugiau, tuomet skurdo rizikos lygis didėja.
Taigi Lietuvoje išaugęs skurdo rizikos lygis rodo, kad mažiausios žmonių pajamos augo lėčiau už didesnes.
Vis dėlto skurdo rizikos rodiklis tiesiogiai neatspindi, kokie žmonės yra turtingi ar skurdžiai. Juo matuojama, kiek žmonių, gauna mažas pajamas, palyginti su kitais. O tai nebūtinai reiškia prastas gyvenimo sąlygas.
Pavyzdžiui, palyginti su kitų šalių gyventojais, lietuviai turi daug daugiau nuosavų būstų, už kuriuos nereikia mokėti nuomos. Tad įvertinus tokias išlaidas, net mažesnės pajamos, gali reikšti daugiau disponuojamų pinigų.
Kaip didins skurstančių pajamas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad augant gyventojų pajamoms, pernai augo ir skurdo rizikos riba.
„Esminė skurdo lygio augimo priežastis – ne visų gyventojų pajamos augo vienodai sparčiai“, – komentare naujienų portalui tv3.lt nurodė ministerija.
Pasak jos specialistų, skurdo problemos sprendimas yra itin brangus ir kompleksiškas:
„Vien išmokomis to nepadarysi: reikia ir paslaugų, tobulinti infrastruktūrą, švietimo ir sveikatos sistemas.“
Tiesa, ministerija sutinka, kad kai kurioms grupėms išmokos yra labai svarbios – ypatingai pensininkams.
Dėl to Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „sieks didinti individualiąją pensijų dalį – tą, kuri priklauso nuo žmogaus pajamų, kol jis dirbo“.
Esą anksčiau dėmesys buvo skirtas pagrindinės pensijos dalies didinimui, o šiuo metu prioritetas bus teikiamas individualiajai daliai.
Pasak ministerijos, „Sodra“ pensijoms surenka apie 3 mlrd. eurų, o šių ir praėjusių metų duomenimis, 900 mln. iš jų nukreips į rezervą.
„Bus bandoma kaip įmanoma sparčiau ir adekvačiau didinti pensijas, ypatingą dėmesį skiriant jų individualiajai daliai“, – žadėjo ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ir dar baisiau yra segregacija ir kiršinimas: politikams ir valdininkams prikurta atskiras DK, išimtys, lengvatos, o seimo nariai sau algas nusistato - kuo ne durnių laivas?!
