Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai – daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai.
Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako. Dalinosi istorijomis, kaip kitų šalių piliečiai sujaukė jų namus ir pabėgo, tad niekas negalėjo atlyginti nuostolių.
NT eksperto nuomone, mūsų šalis šioje srityje dar yra gerokai atsilikusi. O lygių galimybių atstovė nurodė, kad nuomotojų nenoras nuomoti užsieniečiams yra diskriminacija, teisiškai taikoma tik Europos piliečiams.
„Aš geriau būsiu laikomas rasistu“
Socialiniame tinkle „Facebook“ tarp lietuvių užvirė diskusija apie būsto nuomą užsieniečiams.
Vienas asmuo papasakojo, kad pastaruoju metu labai daug buto nuomos ieško žmonės iš Ukrainos, Bangladešo, Egipto, Baltarusijos: „Gaila jiems atsakyti, bet baisu, kad po to bus problemų. Ypač, kai skirtingų kultūrų žmonės.“
Jis pridūrė, kad beveik pusė skambučių dėl nuomos būna vien iš užsieniečių ir teiravosi, kaip tokiais atvejais elgiasi kiti nuomotojai.
Moteris iš Kauno pasidalino, kad žmonių yra visokių, tačiau, kai susiduri su problematiškais nuomininkais, tai, anot jos, daugumoje būna atvykėliai: „Ir būtent tautos, kurios išsiskiria turto tausojimo suvokimu, draugiška kaimynyste, kultūra, tvarka, švara...“
Nemažai komentatorių skundėsi būtent indų tautos nuomininkais: „Labiau reikėtų ne kiek bijoti, o nerimauti dėl Indijos piliečių.“
Kita mergina papasakojo, kad nuomojo butą indei ir viskas buvo gerai, tačiau, kai išsikraustė, paliko labai purvinus namus: „Jie nebuvo sujaukti, tačiau jie kitaip supranta tvarką. Viskas buvo nuėję riebalais, visur pilna plaukų, sienos – murzinos, apie dušą nekalbu. <...> Mes po jos dar 12 valandų viską šveitėm.“
Viena vilnietė nurodė, kad po Indijos piliečių darė remontą, nes karis jautėsi ne tik bute, bet ir laiptinėje.
Lietuviai komentaruose neslėpė priešiškumo užsieniečiams nuomininkams: „Aš tai nenuomoju ir ramu“, „Pats turbūt irgi tik lietuviui nuomočiau“, „Čigonus irgi drąsiai įsileistum nuomotis?“, „Dauguma – nelegalūs imigrantai, siūlau pranešti migracijos departamentui“, „Jau turėjau reikalų su baltarusiais. Nelinkiu niekam“.
Vienas vyriškis gynėsi, kad tie, kurie čia ieško rasizmo, yra šiek tiek „trumpapročiai“, nes žmonės yra iš skirtingų šalių, skirtinga jų kultūrą, įpročiai: „Čia rasizmas? <...> aš geriau būsiu laikomas rasistu, nei aklai savo turtą nuomosiu visiškai man svetimos kultūros žmonėms.“
Užsieniečiais džiaugiasi – lietuviai tvarkos negarantuoja
Keletas žmonių atkreipė dėmesį, kad nuomojant užsieniečiams esą iškyla dar viena problema – jei jie dings nesusimokėję, antstoliai čia jau nebepadės: „Galėsite kreiptis į Egipto teismą dėl skolos priteisimo ar žalos atlyginimo.“
Viena moteris pasidalino, kad butą nuomojo ukrainiečiams per agentūrą: „Pridirbo tiek, kad baisu, ir agentūra nieko nepadėjo, nes jie – ne Lietuvos piliečiai ir policija jų net neieškojo...“
Vis tik didžioji dalis komentatorių pripažino, kad nuomininkų pasitaiko visokių ir tai nepriklauso nuo tautybės.
„Vien tai, kad nuomininkas bus lietuvis, niekaip negarantuoja tvarkos“, – atkreipė dėmesį viena mergina.
Kita papasakojo, kad būstą nuomoja Indijos piliečiams ir jie – patys tvarkingiausi nuomininkai ir mokėtojai.
„Nuomoju baltarusiams. Idealūs nuomininkai. Kiek pažįstu baltarusių, ukrainiečių, taip pat egiptiečių – tikrai geri žmonės“, – patirtimi dalinosi vilnietis.
Dar viena sostinėje gyvenanti moteris pasakojo, kad turi nuomininkę iš Rusijos, kuri atvyko dar prieš karą: „Tai tobula: pedantiškai tvarkinga, atsakinga, neturėčiau, ką prikišti.
O po lietuvių reikėjo ir maišytuvus keisti, ir aplūžę klozeto dangčiai, ir sugadintas paveikslas, ir virtuvinis stalas nudrožtu kampu, ir kampai priskretę.“
Dėl diskriminacijos galima pranešti
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė neslėpė, kad situacija – be abejonės liūdina.
Anot jos, faktas, kad asmuo yra užsienietis, neturėtų būti kriterijus sprendžiant dėl nuomos paslaugos suteikimo.
Pašnekovė paminėjo, kad Lygių galimybių įstatymas numato draudimą diskriminuoti asmenis dėl jų tapatybės bruožų, tokių kaip lytis, tautybė, religija, amžius, negalia ir kiti įstatyme numatyti pagrindai, kai teikiamos paslaugos.
Todėl, jei žmogus susiduria su tokia situacija, gali kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl diskriminacijos.
„Rekomenduotina pasirūpinti visais įmanomais įrodymais, kurie galėtų padėti tyrime dėl galimos diskriminacijos: saugoti žinutes, el. laiškus, išsisaugoti pamatytus diskriminuojančius skelbimus ir pan.“ – nurodė M. Jurkutė.
Diskriminuoti ne Europos gyventojus – galima?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė įvardijo, kad būsto nuomos rinkoje, kaip ir kitose srityse, galioja Lygių galimybių įstatymas.
Pagal jį, paslaugų teikėjai (įskaitant nuomotojus) visiems vartotojams privalo sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas.
Taip pat taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas, garantijas nepaisant asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Vis tik M. Jurkutė atkreipė dėmesį, kad minėtame įstatyme pilietybė yra apibrėžiama kaip „Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė“.
Pašnekovės aiškinimu, tai reiškia, kad teisiškai draudimas diskriminuoti dėl pilietybės negalioja asmenims, kurie atvyko iš kitų valstybių, nei nurodyta pilietybės apibrėžime.
Vadinasi, diskriminuoti draudžiama tik Europos Sąjungos ir Europos valstybių piliečius.
„Vis dėlto, tokiais atvejais galioja visi kiti įstatyme numatyti pagrindai. Todėl bet kokiu atveju kreiptis ir pasikonsultuoti su tarnybos teisininkais labai rekomenduojame“, – pridūrė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Privatūs nuomotojai gali rinktis, įmonės – ne?
NT kompanijos „Crew estate“ įkūrėjo ir vadovo Audriaus Gudanavičiaus vertinimu, atvejų, kai lietuviai atsisako būstą nuomoti užsieniečiams, pasitaiko gan retai.
„Manau, giluminė priežastis, kad, nors ir po truputėlį keičiamės, bet lietuviai vis dar serga, ką vadinčiau postsovietiniu sindromu, yra konservatyvūs ir pilni visokių nepagrįstų baimių“, – nurodė pašnekovas.
Paklausus, ar nenuomoti būsto užsieniečiams yra pačių savininkų pasirinkimo laisvė, ar vis tik jie neturėtų skirstyti žmonių pagal rasę, A. Gudanavičius atsakė, kad kartais nereikia išradinėti dviračio, o tiesiog pažiūrėti, kaip tai veikia pažangesnėse šalyse, pvz., JAV.
„Ten panašiais atvejais privatūs nuomininkai gali daryti, kaip jiems patinka, tačiau to negali daryti nei joks rinkos dalyvis: brokeriai, įmonės, turto valdymo bendrovės ir pan.
Tai reiškia, kad, jei nori dalyvauti atviroje rinkoje (aktyviai reklamuotis, naudotis specialistų paslaugomis ir pan.), negali būti net užuominos apie kažkokį diskriminavimą tautiniu, rasiniu, lytiniu, amžiaus, seksualinės orientacijos, neįgalumo ar religiniu pagrindu. Tai pažeidus, grėstų rimtos sankcijos“, – komentavo specialistas.
„Vis dar esame atsilikusi šalis“
A. Gudanavičiaus nuomone, Lietuvos bėda yra ta, kad bandoma spręsti pavienes, kartais vienadienes problemas kažkokiais įstatymais ir nenorime matyti visumos.
Anot jo, reikėtų pradėti nuo to, kokį bendrą paveikslą Lietuvos NT rinkoje norime matyti.
Pavyzdžiui, kiek būsto turėtų būti nuomojama, o kiek – nuosavo, kiek turėtų būti privačių asmenų ir kiek – įmonių, kokių teisių norime nuomininkams ir kokių – nuomotojams ir pan.
„Jei pradėtume nuo viršaus, tuomet ir rastųsi pamatuoti, logiški įstatymai, kurie turėtų tą politiką įgyvendinti. Dabar gi matom kažkokius padrikus pasiūlymus – tai nuomos rinkos reguliavimo, tai pardavimų rinkos reguliavimo, tai brokerių reguliavimo, tai NT mokesčio – ir visi jie yra pavieniai, dažnai vieni kitiems prieštaraujantys.
O tai, kad mes laisvai ir atvirai galime diskriminuoti, turbūt pasako, kad, nors bendrai ir padarėme milžinišką pažangą, vis dar esame atsilikusi šalis. Tai reikia keisti, bet, kaip ir minėjau, pokytis turi būti platesnis ir nuoseklus. Kitaip, jei ir atsirastų toks įstatymas, kuris neleidžia diskriminuoti, kitą dieną rasis būdai, kaip tai apeiti. Turi būti sistema, vienas įstatymas nieko nepakeis“, – savo įžvalgomis dalinosi A. Gudanavičius.
