Šį rudenį Lietuvoje viešėjo keletas užsienio ekspertų, kurie negailėjo gražių ateities prognozių mūsų šaliai. Vieni žadėjo turtus ir galią, kiti gyrė Lietuvos interneto galimybes ir gyventojų sumanumą, treti siūlė mūsų šaliai rinktis laisvosios rinkos kelią. Visi jie kaip susitarę išsakė mintį, kad Lietuva po 20-mečio gali būti viena labiausiai klestinčių šalių pasaulyje. Ko vertos šios užsienio ekspertų pagyros?
Bus turtinga ir galinga
Garsus švedų filosofas Alexandras Bardas, į Vilnių pakviestas atvykti sudalyvauti „Swedish Business Awards“ ceremonijoje, nebuvo kuklus – Lietuva ateityje gali būti tarp turtingiausių pasaulio šalių.
„Mano teorija tokia, kad šalys, kurios investuoja į plačiajuosčio interneto plėtrą, ateityje taps turtingiausiomis šalimis pasaulyje. Tarp tokių šalių gali būti Korėja, Singapūras, Hong Kongas, Suomija, Švedija ir Baltijos šalys“, – prognozavo švedas.
Lietuvai, galinčiai pasigirti vienu sparčiausiu plačiajuosčiu internetu pasaulyje, vertėtų suklusti ir pamąstyti, kaip galima būtų išnaudoti šį privalumą.
Anot švedų filosofo, mūsų šaliai į naudą gali išeiti net ir lietuvių emigracija.
„Žmonės migruoja pirmyn ir atgal dėl pigių Lietuvoje veikiančių oro linijų. Tai genialu. Lietuviai palieka Lietuvą, uždirba svetur pinigų, įgauna žinių, užmezga kontaktų, išmoksta laisvai kalbėti angliškai, grįžta atgal į Lietuvą ir tampa jos ekonomikos varikliu. <...> Tos šalys, kurios turi tarptautinių ryšių ir kontaktų, ateityje bus galingiausios. Tarp tų galingiausiųjų gali būti ir Lietuva. Už tai reikėtų padėkoti „Ryanair“ pigiems skrydžiams ir lietuvių sumanumui“, – dėstė A. Bardas.
DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius į šią prognozę siūlė žvelgti filosofiškai.
„Vertinant dabartinę makroekonominę perspektyvą šiuo metu šiek tiek neramina, kad yra mažai investuojama. Jeigu kalbame apie turtėjimą ilguoju laikotarpiu neinvestuojant į aukštąsias technologijas, sunku būti turtingiems, tačiau į tokius klausimus reikėtų šiek tiek ir filosofiškai pažiūrėti. Jeigu labai norime, tai yra įmanoma... Tą padarė Airija, tuo keliu stipriai eina estai. Gerai sudėliojus politines institucijas, kurios netrukdo dirbti verslui, pritraukus užsienio investuotojų, šiek tiek skatinant ir vietines investicijas, tai galėtų išsipildyti“, – svarstė ekonomistas.
Anot jo, nors Lietuva yra nedidelė, tačiau atvira ekonomika, kurioje visi procesai gali būti padaromi greitai. Tai yra mūsų šalies stiprioji pusė. „Norint pritraukti „Google“ ir aktyviai dirbant aukščiausiu lygiu – tai yra įmanoma. Tačiau vėlgi tai yra klausimas, kiek bus protingumo politinėje valdžioje, kiek bus valios, galų gale kiek patys lietuviai mokės svajoti ir to siekti, žvelgti į priekį“, – dėstė R. Bancevičius. Ekonomisto teigimu, vertinant tai, kaip mūsų ekonomika yra sudaryta, šalies potencialiam turtėjimui nėra trukdžių. „Aišku, yra visuomenės senėjimas ir mažėjimas, tačiau čia vėlgi... skaičiuojant turtus vienam gyventojui, galbūt greičiau turtėsime. Žinoma, čia žvelgiu su humoru, nes ilguoju laikotarpiu vis tik tai norėtųsi gyventojų skaičiaus augimo“, – sakė analitikas.
Vertindamas A. Bardo išsakytą požiūrį į emigraciją, R. Bancevičius iš dalies buvo linkęs jam pritarti.
„Į kiekvieną dalyką reikia žiūrėti kaip iššūkį. Šiuo metu turime didesnę išsilavinusių žmonių bendruomenę Anglijoje, tuo galėtume naudotis. Europa yra nedidelė – 2,5 val. nuskristi į Londoną arba 3,5 val. nuvažiuoti į Klaipėdą. Aš pats tikriausiai dažniau būnu Londone nei Klaipėdoje. Kažko tragiško nereikėtų įžvelgti“, – sakė DNB analitikas.
Pagyros Lietuvos ekonomikai
„Swedish Business Awards“ dalyvavęs kitas švedas „Swedbank“ vadovas Michaelas Wolfas Lietuvą gyrė dėl stiprybės įveikiant krizę ir išreiškė savo nuomonę, kad jai tai pavyko padaryti vienai geriausių visoje Europoje. „Lietuva, greičiausiai, yra stipriausia šalis Europoje. Jei yra bent viena šalis, kuri tiki ateitimi, tai – Lietuva, taip pat Latvija ir Estija, pasižiūrėjus į tai, ką jos pasiekė per praėjusius ketverius metus, palyginti su likusia Europa“, – sakė užsienio svečias.
R. Bancevičius su šia mintimi sutiko: „M. Wolfas yra teisus. Jeigu išgirstame, kad Lietuva yra viena iš stipriausių šalių, iškart galvojame apie atlyginimus. Tačiau kalbant apie BVP augimą, apie ekonomikos subalansuotumą, struktūrą, matome, kokia yra augimo regresija Vakaruose, kur Vokietija balansuoja ant minusinės ribos, o Lietuva vis dar neblogai eksportuoja. Šių metų Lietuvos eksportas auga, paskutiniais rugpjūčio mėnesio duomenimis pramonės augimas siekė 11 proc. – tai yra dideli skaičiai“.
Anot jo, antrą ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 2,2 proc. Trečią ketvirtį turėtų būti užfiksuoti dar geresni rezultatai, nes vėl veikia „Mažeikių nafta“, rekordinį derlių skaičiuoja grūdininkai.
„Pasilyginant su Vakarų Europa, kitomis šalimis, kurios neturi naftos, mūsų ekonomika atrodo neblogai. Norėtųsi, kad ekonomikos vaisiai pasijustų visiems, bet čia jau yra kitas klausimas. Žvelgiant iš fundamentalios makroekonominės pusės reikalai atrodo tikrai neblogai. Aišku, taip greitai kaip norėtume nemažėja nedarbas, bet tai yra struktūrinė problema“, – dėstė R. Bancevičius.
Auksas kaip valiuta neturi ateities?
Dar vienas ateities pranašas, Lietuvai būręs turtingos šalies viziją, Vilniuje viešėjęs lietuvių kilmės JAV ekonomistas Dougas Casey. Tiesa, jo „Lithuanian Leaders“ organizuotuose verslo pusryčiuose išsakytos mintys apie Lietuvos ateitį ganėtinai radikalios.
Lietuva per artimiausią dešimtmetį galėtų tapti turtingiausia, labiausiai klestinčia šalimi, jeigu atsisakytų mokesčių ir leisti veikti laisvajai rinkai, teigė į Vilnių atvykęs amerikietis, drąsiai save vadinantis anarchistu. Jis Lietuvai siūlė steigti naują 100 proc. rezervų banką, pagrindine valiuta pasirinkti auksą, atsisakyti mokesčių ir tokiu būdu pritraukti užsienio kapitalą ir verslininkus.
„Lietuva galėtų tapti naujuoju Singapūru arba Hong Kongu“, – viešnagės Vilniuje metu siūlė D. Casey.
DNB analitikas R. Bancevičius, paprašytas įvertinti tokios idėjos naudingumą Lietuvai, visų pirma pabrėžė, kad D. Casey yra radikaliųjų pažiūrų anarchistas.
„Lietuvos viešojoje erdvėje kartais tokie radikalai susilaukia per daug dėmesio, Amerikoje niekas jo neklausytų“, – akcentavo Lietuvos ekonomistas.
R. Bancevičius priminė, kad aukso, susieto su valiuta, standartas kai kuriose šalyse galiojo net iki Antro pasaulinio karo, tačiau tas laikotarpis yra žinomas gilios depresijos vardu.
„Jeigu Didžioji depresija pasižymėjo tuo, kad buvo labai gili ir užsitęsė penkerius metus, tai XV a. pab., kai ekonomikos buvo industrinės, viena krizė truko berods 16 metų. Tai reiškia, kad įsisuka defliacinė spiralė – centriniai bankai negali vykdyti aktyvios veiklos, nes yra auksas, jokių pinigų nespausdina, ekonomika yra švaresnė, bet viskas išsitęsia ir būna sunkios bei ilgos krizės, jas paveikti yra mažai instrumentų“, – komentavo analitikas.
Kritiškai jis siūlė žvelgti ir į D. Casey pasiūlytą idėją Lietuvai atsisakyti dalies mokesčių ir tokiu būdu pritraukti užsienio kapitalą.
„Tokiu būdu investicijas galima pritraukti, bet tada reikėtų teisingai įsivardyti – Lietuva taptų mokesčių rojumi. Pirmas dalykas, tai kirstųsi su Europos Sąjungos (ES) naryste, to mums ES neleistų daryti (kaip neleido Kiprui). Kitas dalykas, būtume mokesčių rojaus salelė kaip Seišeliai, bet klausimas, ar atėję pinigai kažką darytų? Ar jie tik ateitų, sugultų į bankus tam, kad kažkur pelno mokestį susimažintų. Bankiniam sektoriui tai būtų gerai, nes jis turėtų indėlių, bet vis tiek labiau norėtųsi produktyvių investicijų – paslaugų centrų kėlimosi į Lietuvą, kurie atėję iškart sukuria darbo vietas. Jeigu pinigai tiktai bus, bet nepateks į Lietuvos ekonomiką, nekurs darbo vietų – atlyginimai nepadidės ir nesijaus pinigų atėjimo džiaugsmo, reikia, kad jie įsisuktų, o ne atkeliautų tik dėl mokestinių dalykų“, – svarstė R. Bancevičius.
Įvertinęs D. Casey išsakytus pasiūlymus Lietuvai, ekonomistas teigė nemanantis, kad jie būtų itin naudingi Lietuvai.
