Vilius Petkauskas
Tarptautinės politikos realijos šiek tiek primena mokyklinukų elgesį – pasaulio galingiausieji formuoja uždarus klubus, kurių nariais gali tapti tik išrinktieji, atitinkantys iškeltus kriterijus.
Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas von Rompuy kalbėdamas apie Bendrijos plėtros planus užsiminė, kad ES yra patraukli, kol Senojo žemyno šalys rodo susidomėjimą narystės joje galimybe.
Terminas „patraukli“ labai taikliai apibūdina poreikį dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, nes nauda neretai būna abstrakti, o susimokėti už narystę reikia. Pavyzdžiui, 2011 metais Estija už narystę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) susimokėjo 2,5 mln. JAV dolerių (6,5 mln. litų).
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ekonomikos profesorius Jonas Čičinskas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad narystė tarptautinėse organizacijose leidžia valstybėms kontroliuoti atsitiktinius ekonominės integracijos procesus.
„Ekonominė integracija yra nesustabdomas procesas, tad regioninės organizacijos padeda, kad nesulaikomas bei naudingas integracijos procesas būtų valdomas ir nepridarytų visokių eibių“, – aiškino profesorius. Vis dėlto neretai sunku nustatyti, kodėl verta dalyvauti iš esmės visų tarptautinių organizacijų veikloje, užuot sutelkus dėmesį į vidaus problemas.
EBPO parodytų lygį
Gegužės pabaigoje Lietuva buvo pakviesta į derybas dėl narystės EBPO organizacijoje, kurios ištakos siekia dar pokario laikus, kai reikėjo formalaus organo, gebančio tvarkyti Maršalo plano lėšas, skirtas nusiaubtai Europai atstatyti. 1961 metais, demokratines valstybes vienijanti organizacija įgavo dabartinį pavidalą ir pavadinimą, o šiuo metu vienija 34 valstybes.
EBPO veiklos apmatuose rašoma, kad organizacijos misija – pozityvios socioekonominės politikos sklaidos skatinimas visame pasaulyje, tačiau lieka neaišku, kokia viso to nauda valstybėms narėms.
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, narystė EBPO suteiktų Lietuvai prestižo ir įrodytų valstybės pasiektą išsivystymo lygį bei pagerintų investicinį patrauklumą.
„Lietuva turi progą priklausyti elitiniam valstybių klubui, kurį sudaro labiausiai išsivysčiusios pasaulio šalys. Tai būtų papildoma paskata investuotojams, kurie atkreiptų dėmesį į mūsų šalį ir rimčiau vertintų galimybes čia sukurti palankią verslo aplinką“, – pasakojo ekonomistas.
Nors narystė būtų pripažinimo įrodymas, pasak pašnekovo, dalyvavimas EBPO veikloje neužtikrina, kad Lietuvos dalyvavimas kuruojant pasaulio ekonomiką bus reikšmingas.
TSPMI politinės ekonomijos ekspertas Marius Skuodis įžvelgė ir artimesnio bendradarbiavimo bei galimybės keistis gerąja patirtimi galimybes. „Didelė nauda yra apsikeitimas gerąja praktika ir patirtimi, nes praktines žinias galima pritaikyti ir Lietuvoje“, – sakė M. Skuodis.
Galima pridurti, kad EBPO naudą Lietuva labiausiai pajustų dėl atsivėrusių naujų investicijų galimybių. Paryžiuje įsikūrusi EBPO yra viena svarbiausių investicijas kuruojančių organizacijų, tad narystė suteiktų progą žinoti investicines tendencijas iš pirmų lupų.
Kuria stipriausią pasaulio ekonomiką
Narystės EBPO perspektyva toli gražu ne vienintelis projektas, galintis netolimoje ateityje turėti tiesioginės įtakos Lietuvos ūkio raidai. Po finansinio nokauto 2007–2008 metais sunkiai atsigaunančios Jungtinės Valstijos ir ES prabilo apie ketinimus susieti dvi didžiausias ir turtingiausias pasaulio rinkas laisvos prekybos sutartimi. 2012 metų duomenimis, JAV BVP siekė 11,8 trln. eurų (40,7 trln. litų), o ES ekonomika sukūrė 12,9 trln. eurų (44,5 trln. litų), tad kartu JAV ir Europa sukuria net 47 proc. viso pasaulio ekonomikos. Galima nuspėti, kad prekybinis potencialas tarp šių regionų – milžiniškas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento skyriaus direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, įrodyta, kad šalys ir regionai, supaprastinę prekybos reguliavimą, išgyvena ekonomikos pakilimą. „Yra bendros tendencijos, kad tos šalys ir regionai, kurie tarpusavyje susimažina vidinius prekybos barjerus, jaučia ekonomikos augimą. Matome ir tą patį ES pavyzdį“, – pasakojo S. Besagirskas.
Panašios nuomonės laikėsi ir M. Skuodis. Ekspertas teigė, kad laisvos prekybos sutarties naudą Lietuva pajustų dėl atsivėrusios JAV rinkos, kuri yra geidžiama visų pasaulio gamintojų.
„Bendra ES prekybos politika, kuria mes remiamės ir kurią kuruoja Europos Komisija, sukuria tam tikrus eksporto barjerus, tokius kaip muitai. Jei šie būtų sumažinti ar, idealiu atveju, panaikinti, tai natūraliai paskatintų prekybą ir palengvintų įėjimo į rinką galimybes Lietuvos įmonėms“, – aiškino M. Skuodis.
Vis dėlto, S. Besagirskas pastebėjo, kad neatsakingai sukurta laisvos prekybos sutartis gali pakenkti Europai. „Iš esmės tai yra produkcijai keliamų standartų klausimas. Šie – labai svarbūs, nes panaikinus muitus pigesnė produkcija iš JAV nukonkuruotų europietiškąją“, – sakė ekonomistas, tačiau pridūrė, kad šie klausimai neabejotinai bus išspręsti derybų būdu.
Lietuva – aktyvi narė
Paskendus lokalinės reikšmės problemose, neretai pamirštama kokį integracijos maratoną per rekordiškai trumpą laiką nubėgo Lietuva. Eidami 24-uosius nepriklausomybės metus, galime didžiuotis beveik dešimtmetį būdami ES ir NATO nariai. Dar daugiau – Lietuva aktyviai dalyvauja Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Jungtinių Tautų veikloje.
Vis dėlto nenumaldomos valstybių pastangos jungtis į vadinamuosius viršnacionalinius darinius iš pirmo žvilgsnio atrodo neracionalios – nacionalinės valstybės neretai dalį valdžios perduoda tarptautinių organizacijų valiai, o galios žmonės nuo seno nepasižymėjo dideliu ryžtu dalytis disponuojama įtaka. Pavyzdžiui, šiuo metu ES šalys neturi galimybės kontroliuoti muitų, kurie kadaise sudarydavo nemenką valstybės pajamų dalį. Dar daugiau, euro zonos šalys bei Lietuva ir Latvija negali vykdyti nepriklausomos monetarinės politikos, nes ši galia perduota Europos centriniam bankui.
M. Skuodis integracinių procesų gilinimo procese įžvelgia ekonominės naudos paieškas. „Natūraliai kryptingos šalys specializuojasi skirtingose srityse. Vienoms šalims pigiau gaminti vyną, o kitoms sūrį, tad natūralu, kad yra palanku specializuotis, o prekiaujant tarpusavyje gaunama didesnė nauda“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo analitikas.
Vis dėlto galima įžvelgti ir kitokių būrimosi į organizacijas pliusų. J. Čičinsko nuomone, ekonominiai ir muitų bei įvairūs dvišaliai susitarimai yra valstybių pastangų valdyti chaotišką gyvenimą tarptautinėje erdvėje išraiška.
„Nėra kokio nors pasaulinio hegemono, nėra pasaulinės vyriausybės, o ekonominiai ir aplinkosaugos procesai vyksta globaliu mastu. Tikslas yra susitarti ir valdyti procesus, nes kontrolė mažina žalos tikimybę“, – teigė profesorius.
Narystė tarptautinėse organizacijose veikia kaip valstybės socialinio statuso įrodymas. Priklausymas vienai ar kitai organizacijai leidžia nustatyti valstybės politines afiliacijas ir ekonominio modelio pasirinkimą. Natūralu, kad globalėjančiame pasaulyje integracija prasideda nuo bendraminčių, kurių vidinis bendradarbiavimas leidžia plėsti žinių kiekį, būrimosi, tačiau lieka neaišku, kur šie procesai veda nacionalines valstybes.
FAKTAI: Lietuva ir tarptautinės organizacijos
EBPO valstybėse narėse gyvena penktadalis pasaulio populiacijos
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lietuva priklauso 48 tarptautinėms organizacijoms
Paskutinė tarptautinė organizacija, į kurią įstojo Lietuva, yra Tarptautinė plėtros asociacija
Tarptautinių organizacijų aktyviai naudojama tarptautinė teisė buvo viena esminių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prielaidų
