Lietuva visas galimybes tapti patraukliu tarptautinių verslo ginčų sprendimo centru, pažymi Vilniuje pirmadienį diskutavę valdžios, valstybinių teismų ir privataus sektoriaus atstovai.
Anot jų, arbitražui populiarėjant, bendradarbiavimo su valstybiniais teismais poreikis augs, tačiau arbitražo populiarumas priklausys nuo palaikymo iš teismų.
„Visuotinai pripažįstama, kad alternatyvūs ginčai yra efektyvesni, greitesni, o kai kuriais atvejais ir pigesni. Be to, taip mažinamas valstybinių teismų darbo krūvis“, – pirmadienį atidarydamas konferenciją Vilniuje „Arbitražas ir teismai: Kooperacija ar konkurencija?“ sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Ministras minėjo, kad darbo grupė šiuo metu rengia teisės aktų pakeitimų projektus dėl mediacijos reguliavimo.
„Populiarėjant arbitražui, sumažėtų bylų našta teismams. Tikiuosi, kad bus sukurtas efektyvesnis mechanizmas. Noriu atkreipti dėmesį, kad Teisingumo ministerija rengia teisės aktų pakeitimus, kurie be kita ko, numatytų, kad arbitražo teismo sprendimo būtų pripažintas vykdomuoju dokumentu“, – kalbėjo ministras, pridūręs, kad pasitaiko nemažai atvejų, kai teismai teikia pagalbą arbitražo teismui.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus savo ruožtu minėjo, kad „turbūt nedaug sričių, kur jų konkurentai džiaugiasi, kad jų konkurentams sekasi gerai“.
„Bylų skaičius šiemet išaugo beveik 5 proc. – jei šiokią tokią dalį atsirieks komercinis arbitražas tai bus sveikintina. Pastebimos, arbitražo instituto plėtros tendencijos. Arbitražas iš epizodinės veiklos tampa pagrindiniu kai kurių advokatų veikla“, – vertino R. Norkus.
Pasak R. Norkaus, nenuostabu, kad auga komercinio arbitražo svarba – šiuo metu tai laikoma tarptautinio teisingumo sprendimu. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 metais, nutarus, kad ginče, susijusiame su Baltarusija, gali būti vadovaujamasi arbitražu, kaip galinčiu pasiūlyti greičiausią sprendimą.
„Šis atvejis profesinėje literatūroje įvardijamas kaip itin progresyvios teisės taikymo pavyzdys“, – sakė R. Norkus. Jis vertino, kad nepaisant lankstumo arbitražo pasirinkimas negali reikšti teisingumo ir lygybės principo nesilaikymo.
R. Norkus teigė, kad Lietuvoje galbūt buvo žengta kiek per toli išplečiant ginčų, kurie gali būti sprendžiama arbitražo teisme spektrą, pavyzdžiui, bankroto atveju.
„Joks arbitražas nedirbs už dyką. Todėl svarstytina, galbūt ir mums teks susidurti su klausimais, kuriuos sprendė ir Vokietijos, Didžiosios Britanijos teismai“, – sakė R. Norkus.
Ekspertai sutiko, kad arbitražo reikšmė augs vien dėl augančių verslo investicijų ir verslo globalizacijos.
„Tema jautri ir provokuojanti. Arbitražo institucija kartais įvardijama kaip slapta, kartais net mafijinė struktūra. Arbitrai bus tiek populiarūs, kiek juos palaikys teismai. Tik teismai gali nukreipti ginčus spręsti arbitraže, nušalinti netinkamus arbitrus. Neišvengiamai, arbitražo ir teismų kooperacija yra būtina“, – sakė diskusiją moderavusi GLIMSTEDT asocijuota partnerė Solveiga Palevičienė.
Nepriklausomas arbitras, tarptautinių prekybos rūmų ICC arbitražo teismo garbės pirmininkas prof. Pier Tercier, kalbėjęs apie tarptautinį arbitražą, kaip efektyvų ginčų sprendimo būdą, pirmiausia minėjo, kad reikia skirti nacionalinius arbitražo teismus ir tarptautinius, kur taisyklės gali nemažai keistis.
„Lietuva kaip ir Šveicarija turi visas galimybes tapti patraukliu tarptautinių verslo ginčų sprendimo centru. Ji turi gerą infrastruktūrą, kokybišką teisinį reguliavimą, kvalifikuotus teisininkus, teismų palaikymą. Trūksta tik savo galimybių išpopuliarinimo ir drąsos patiems patikėti savo galimybėmis“, – konferencijoje kalbėjo P. Tercier, Šveicarijoje laikomas vienu įtakingiausių komercinės teisės specialistų, buvęs arbitru keliuose šimtuose arbitražo bylų.
