Anot Komisijos, šiomis europinės paramos lėšomis bus galima pagaminti iki 13 tūkst. šio žaliojo kuro ir sumažinti anglies dvideginio emisijas 61 tūkst. tonų.
„Tai padės šalims narėms (Lietuvai ir Austrijai, kuriai patvirtinta 400 mln. eurų parama – BNS) pasiekti nacionalinius vandenilio gamybos tikslus bei atsinaujinančių nebiologinės kilmės degalų naudojimo transporto ir pramonės sektoriuose rodiklius“, – pranešime teigė EK.
Rengia bendrą vandenilio koridoriaus projektą
Parama bus skirstoma elektrolizės gamybos pajėgumų plėtotojams Lietuvoje pagal Europos vandenilio banko viešųjų pirkimų schemą: subsidiją gaus didžiausią vandenilio kiekį už mažiausią kainą galintys pagaminti projektai. Jiems bus skirta tiesioginė paskola, apskaičiuota už kiekvieną pagaminto vandenilio kilogramą.
„Parama turės teigiamą poveikį, pirmiausia aplinkai, be to, atitiks žaliojo kurso nuostatas. Jos nauda nusvers bet kokį galimą neigiamą poveikį konkurencijai“, – teigė EK.
Pernai 122 mln. eurų europinės paramos vandenilio gamybos plėtrai atsisakė Lietuvos azoto trąšų gamintoja „Achema“.
BNS rašė, kad Lietuva kartu su Suomija, Estija, Latvija, Lenkija ir Vokietija rengia bendrą vandenilio koridoriaus projektą.
Planuojama, kad 2,5 tūkst. kilometrų ilgio vandenilio koridorius, kuriuo kasmet būtų transportuojama iki 2,7 mln. tonų kuro, šalis galėtų sujungti iki 2040 metų. Tikimasi, kad jis padės iki 2050 metų sumažinti iki 37 mln. tonų CO2 ekvivalento išmetamųjų teršalų per metus.
Lietuvos vandenilio plėtros gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
