Imasi tyrimų
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto (LMI), Klaipėdos universiteto ir Latvijos Rygos technikos universiteto mokslininkai, vadovaujami Latvijos žemės ūkio universiteto specialistų, įgyvendina projektą ir kuria trumų auginimo mūsų šalyse strategiją. Kaupiami duomenys apie šių grybų auginimo ypatumus bei jų natūralią įvairovę Latvijoje ir Lietuvoje. Projekte, kuris bus įgyvendinamas iki 2014 m. pabaigos, numatyta atlikti natūraliai dirvožemyje augančių Burgundijos trumų paiešką abiejose šalyse ir atlikti eksperimentą – įveisti grybus jiems tinkamuose dirvožemiuose.
Viena iš projekto vykdytojų LMI mokslininkė dr. Jūratė Aleinikovienė sakė, kad projekto tikslas yra paskatinti ūkininkus bei miškininkus domėtis šiais grybais, veisti jų daigynus ir užsiimti šiuo netradiciniu pelningu verslu. Taip daroma Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje.
Trumams Lietuvoje šalta? Šaltoka, tačiau juos sėkmingai augina net suomiai. Šiuo metu Suomijoje trumai auginami 26 ūkiuose. Neseniai Lietuvoje viešėjo trumų auginimo specialistas iš Aalto universiteto Helsinkyje dr. Salemas Shamekhas. Šis mokslininkas trumus augina ten, kur jie lyg ir neturėtų augti, – karštame Katare ir atšiaurioje Suomijoje. Pasak mokslininko, verslūs žmonės, ištyrinėję, kaip auga šie grybai, išmoko juos auginti ne tik natūraliomis gamtos sąlygomis, bet ir sukūrę jiems tinkamą aplinką. S.Shamekhas kaip tik ir vadovauja tokiam verslo centrui. Mokslininkas įsitikinęs, kad ši verslo rūšis gali tapti pelningu pragyvenimo šaltiniu ir Lietuvoje. Beje, trumus jau augina du Latvijos ūkininkai.
Galimas pelnas svaigina
Sakoma, kad trumai skleidžia tokį stiprų aromatą, kad kai kurie jautresni kvapams žmonės net nualpsta. O kai kurie susidomėjusieji trumų auginimu ne tik alpsta, bet ir protą praranda sužinoję šių delikatesinių grybų kainą pasaulinėje rinkoje. Galimas šių grybų auginimo pelnas tikrai suvilios ne vieną ūkininką ir ne tik ūkininką. Jeigu pavyktų įveisti trumų plantacijas, jų šeimininkams reikėtų pasirūpinti ne tik plantacijų, bet ir savo apsauga.
„Tai vieni iš brangiausių delikatesinių grybų. Jų yra per 100 rūšių, tačiau labiausiai rinkose vertinami baltieji, juodieji ir Burgundijos trumai, kurių kainos siekia nuo 400 iki 14 000 eurų už kilogramą. Lietuvoje tikimasi užtikti Burgundijos trumų ir įveisti jų plantacijas. Ši rūšis yra šiek tiek pigesnė, tačiau tikimasi didinti plantacijų produktyvumą“, – sakė J.Aleinikovienė.
Vienas mūsų pakalbintas mikologas (mikologija – mokslas, tiriantis grybus) tikino jau sulaukęs pinigingų lietuvių pasiūlymo bendradarbiauti. Tiesa, pinigingų vyrų dėmesys sumenko, kai jie sužinojo, kad nuo pirmų investicijų iki pirmo derliaus tektų laukti mažiausiai septynerius metus. Tokia technologija, ir jos nepaspartinsi.
Auginimo subtilybės
Latvijos ir Lietuvos mokslininkai jau atliko pirmuosius darbus. Pasak J.Aleinikovienės, trumai plyname lauke neauga – jie formuojasi ant medžių šaknų. Plantacijai įveisti aptvare turi būti apie 500 medžių. Trumai labiausiai mėgsta paprastuosius ąžuolus, paprastuosius bukus, paprastuosius skroblus, beržus, didžialapes liepas, juodąsias ir paprastąsias pušis. Tinka auginti ir krūmus: paprastuosius žalčialunkius, kvapiąsias vyšnias, europinius ožekšnius, dygiąsias slyvas, putinus.
Trumai auga ant medžių šaknų mineraliniame, humusiniame dirvožemyje 10–20 cm gylyje. „Dirvožemis turi būti purus, gerai aeruotas, pakankamai drėgnas, jo pH turi būti nuo 7 iki 8,5. Be to, plantacijai reikia saulės šviesos. Todėl medelius, kurių šaknys apkrėstos trumų grybiena, reikia nuolat genėti, pjauti žolę, įrengti laistymo sistemas, purenti dirvožemį“, – pasakojo J.Aleinikovienė.
Triumams augti reikia šaltų vasarų ir palyginti šiltų žiemų. Šylant klimatui grybams augti tinkamos sąlygos kaip tik gali susidaryti šiaurinėje Europoje. Tačiau auginant šiuo metu dar gali prireikti šiltnamių. Žiemą aukšta temperatūra reikalinga, kad galėtų subręsti sporos, sausio ir vasario mėnesiais grybiena dygsta, pradeda plisti, birželio mėnesį sparčiai auga, spalio mėnesį jau formuoja vaisiakūnius, o lapkričio pabaigoje galima nuimti derlių. Tiesa, geriausiu atveju pirmo derliaus įmanoma sulaukti tik po septynerių metų.
Derlių nuimti padeda šunys ir kiaulės
Lietuvos ąžuolynuose dažnai regime šernų išknaisiotas paklotes, o tai, pasak J.Aleinikovienės, ženklas, kad juose gali augti trumai. Šių grybų skonis tiesiogiai susijęs su jų aromatu. Medžiagos, skleidžiančios kvapą, susiformuoja tik tuomet, kai sporos yra pakankamai subrendusios, taigi grybus reikia rinkti tik tam tikru metu, kitaip jie bus neskanūs. Štai todėl renkant grybus geriausia pasikliauti gyvūnų uosle.
Beje, prancūzai dėkingi kiaulėms, nes jos atrado trumus. Sunku patikrinti, tačiau prancūzai rimtai tikina, kad kiaulės šių grybų kvapą užuodžia net už kilometro. Kiaulės tiesiog pakvaišta, užuodusios medžiagą, kurios kvapas panašus į paršo. Tačiau su kiaulėmis grybauti rizikinga, nes jos šiuos brangius grybus su malonumu suėda. Todėl šiais laikais į pagalbą grybautojai pasitelkia šunis, kurie trumams abejingi. Tiesa, kinologai sako, kad šunys gali darbuotis tik pusvalandį, nes įtemptas, daug dėmesio reikalaujantis darbas gyvūnus greitai nuvargina.
Kartą atrasti trumai gali būti renkami toje pačioje vietoje net kelis dešimtmečius.
Trumų galima paragauti ir Lietuvoje
Ką primena trumų kvapas? Gerbėjai sako, kad tai muskuso, riešutų ir gryno oro kvapų derinys. Tikinama, kad vienas teniso kamuoliuko dydžio trumas savo kvapu gali persmelkti visą namą.
Beje, patiekalų su trumais galite paragauti ir Lietuvoje – „Stiklių“, „Šekspyro“ bei „Le Meridien Villon“ viešbučių restoranuose. Tačiau tik rudenį, o dabar – ne sezono metas. Net didieji restoranai trumus perka vienetais. Kuo trumas didesnis, tuo brangesnis. Štai 2009 m. 750 g baltasis trumas aukcione Italijoje parduotas už 100 tūkst. eurų. Brangų valgomąjį grybą įsigijo turtuolis iš Honkongo. Iš viso buvo parduota 11 trumų už 250 tūkst. eurų. Rekordinis 2,5 kg svorio trumas rastas 1954-aisiais. Jis buvo padovanotas tuometiniam JAV prezidentui Dwightui Eisenhoweriui. Šiais laikais tokių gigantų neberandama.
KOMENTARAI
Idėją pasiskolino iš suomių
Žilvinas Pukys , VšĮ Liepiškių technologijų parko direktorius
Neseniai įsigijome žemės Vilnius rajone ir svarstėme, kaip racionaliau ją panaudoti. Projekto idėją pasiskolinome iš Suomijos mokslininko. Iš jo įsigijome sodinukų. Žinoma, ne bet kokių – jų šaknis jis užkrėtė trumų grybiena. Prieš metus pasodinome, rodos, trisdešimt sodinukų, prižiūrime ir laukiame. Tai – eksperimentas. Žiemą sodinukus apklojome eglišakėmis. Šiaip priežiūra paprasta. Reikia tarpus ravėti, drėkinti, purenti. Mūsų konsultantas patarė medžiui trukdyti augti, kad labiau augtų ne kamienas ir šakos, bet šaknys.
Be to, surengėme kelis seminarus. Žinau, kad šia idėja susidomėjo keli žemės turintys kauniečiai. Jie palaiko ryšius su mus konsultavusiu suomiu. Daugelis nusivilia, kai sužino, kad pirmo derliaus galime sulaukti tik po septynerių metų.
Palaiko naujoves
Albinas Kusta , asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorius
Mūsų asociacija palaiko naujoves. Žinoma, ne visos idėjos pasiteisina, tačiau jei neieškosime, tikrai nieko nesurasime ir nesukursime. Ši idėja labai patraukli, nors dabar ji gali atrodyti sunkiai įgyvendinama. Kol kas Lietuvos miškų instituto mokslininkai dar tik atlieka bandymus. Galiu pasakyti, kad asociacija „Slėnis Nemunas“ jau paskelbė konkursą inkubatoriui statyti – tikiuosi, kad po kelerių metų jame atsiras galimybių įgyvendinti ir šią idėją. Žinau, kad ja susidomėjo keli privatūs asmenys, ieškojo informacijos.
