Lankstus ir į rinkos poreikius reaguojantis bankas - šių dienų būtinybė, nes Skandinavijos bankai neužtikrina kapitalo pasiūlos norintiems pasiskolinti. Nacionaliniu pagrindu besikuriantis bankas iškart pritrauktų kapitalo iš smulkių ir vidutinių įmonių šalies viduje. Pavyzdžiui, taip atsitiko "Ūkio bankui" jo veiklos ir plėtros pirmuoju dešimtmečiu, kai bankui dar "nedirigavo" V. Romanovas. AB "Šiaulių bankas" tokio pobūdžio plėtra neįmanoma, nes jis niekaip "neišlipa" iš regioninio provincijos bankelio "marškinėlių". Vadinasi lieka keli kandidatai - kol kas galima paminėti AB "Medicinos bankas", Lietuvos centrinę kredito uniją. Kitos finansų institucijos taip pat galėtų "pretenduoti" į nacionalinio banko statusą, tačiau vietinis smulkusis kapitalas niekada neinvestuos į banką, kurį valdo rinkos "bankiniai" iš Skandinavijos.
Visas šias problemas Lietuvos bankas turėjo pradėti spręsti dar prieš keletą metų, bet kol kas jis tik užsiima "gaisrų gesinimu". Tiesa, yra dar vienas veiksnys - jei naujasis nacionalinis bankas "nemaitins" mūsų vyriausybės pinigais, tai jo "dainelė bus sudainuota" dar negimus. Oficialiai tai vadinama Vyriausybės skolos vertybinių popierių (obligacijų) išpirkimu be konkurso, pavyzdžiui už 9 proc. metinių palūkanų...