Portugalija ir Lietuva šią vasarą europiečiams skirtingai priminė apie save. Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos Sąjungoje, o Portugalijoje po ilgai trukusios finansinės ir ekonominės krizės atsistatydino finansų ministras Vitoras Gasparas.
Lietuvoje mažai domimasi apie Portugalijos politikos pakilimus ir nuopolius, piliečiams labiau įdomi Rusijos ir Baltarusijos įtaką šalies ekonomikai ir politikai. Portugalai sunkiai pastbėjo, kad toks tolimas partneris kaip Lietuva pradeda pirmininkavimą ES ir lems pusės milijardo europiečių likimus artimiausią pusmetį.
Eurozonos krizės metu Vilnius ir Lisabona mažų mažiausiai yra skirtingos tos pačios monetos pusės ir turi daugiau bendro nei atrodo iš pradžių. Lietuva taip pat žino, kas yra krizė.
2009 metais „Baltijos tigras“ suklupo ir BVP krito staigiausiai visoje Europoje – 15 procentų. Tuometinė centro-dešiniųjų vyriausybė atsisakė imtis Latvijos pavyzdžio ir neprašė TVF pagalbos bei nedevalvavo lito.
Viešojo sektoriaus darbuotojų algos krito 5-50 procentų. Departamentai atleido dalį žmonių. Pensininkai sulaukė pensijų apkarpymo. Planas buvo palaikomas parlamente, taigi nekilo didesnių neramumų. Visos problemos nebuvo išspręstos, tačiau augimas pasitaisė. Baltijos šalyse galima išgirsti posakį: „Nepatinka taupymas? Pamėginkite komunizmą!“
Portugalija išsisuko nuo komunizmo, bet ne – TVF ir eurozonos fondų. Šalis toliau skolinasi ne pagal išgales ir stengiasi pritaikyti reformas, kurios padės sėkmingai grįžti į finansų rinkas iki 2014 metų. Tai yra labai optimistiškas planas.
Atkaklios Portugalijos reformos
Nepaisant lėtos plėtros Portugalijos politikai toliau išlieka atkaklūs. Tarp visų pagalbos sulaukusių eurozonos valstybių, atrodo, tik Portugalijoje kreditoriai yra patentkinti esama padėtimi. Valdžiai pavyko subalansuoti viešasias sąskaitas, bet struktūrinių reformų nebuvo imtasi. Tai pristabdė krizę, bet nedarbas dar išlieka gana akivaizdžia problema.
Visgi Lietuvos, kur minimalus atlyginimas yra apie 300 eurų,sėkmė portugalams nekelia pavydo. Taip pat Portugalijos nudegimas eurozonoje negąsdina ir Lietuvos politikų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir vyriausybė tikisi įsivesti eurą dar 2015 metais.
Niekas neatskleidžia, ar bloko valdytojai, nukentėję nuo Portugalijos ir Graikijos sunkumų, laukia Lietuvos prisijungimo prie eurozonos. Tikimasi, kad pinigų sąjunga bus bent jau sustiprinta ir tik vėliau plėsis.
