Ekologinės architektūros klausimais konsultuojantis architektas Artūras Imbrasas sako, kad Lietuvoje ekologinių pastatų dar nėra. Ekologinius statinius projektuojantis, bendradarbiaujantis su „Wawa“ biuru Izraelyje, turinčiu JAV ir Izraelio „žaliųjų“ projektų plėtojimo sertifikatus, A. Imbrasas tikina, jog ekologinės sąvokos yra vartojamos klaidingai.
„Visos kalbos apie šiaudinių namų ir pasyviųjų namų ekologiškumą yra tikras burbulas. Gal juose sveika gyventi, bet tai tikrai nėra ekologija. Tokiems namams pastatyti sunaudojama tiek įvairių resursų, kad su gamtos tausojimu tai neturi nieko bendra“, – sako A. Imbrasas.
Architektas tikina, kad ekologija prasideda nuo žemės sklypo parinkimo, pritaikymo prie aplinkos, vietinių žaliavų naudojimo ir moderniųjų technologijų, skirtų energijos ištekliams taupyti.
„Pirmuoju Lietuvoje ekologinės architektūros daigu būtų galima vadinti „Green Hall“ pastatą. Bet tai irgi tik bandymas būti ekologiškiems“, – teigia A. Imbrasas.
Vienintelis Baltijos šalyse
Ant Neries kranto įkurtas 12 aukštų stiklinis pastatas – pažangiausias tokio tipo pastatas Baltijos šalyse. Čia įsikūrusios žymiausios įmonės: „Barclays“, „KPMG“, „VRP Hill and Knowlton, Schüco“, „SIC Gallup Media“ ir daugelis kitų. 2009 metų rugsėjo mėnesį duris pravėręs „Green Hall“ taupo ne tik pastatui šildyti, bet svarbiausia – pastatui vėsinti naudojamą energiją.
„Green hall“ sudaro net dvi stiklinės sienos. Išorinis stiklas, dėl savo specifinio dizaino dar vadinamas „žvynais“, sulaiko saulės spindulių skleidžiamą šilumą. Iš Vokietijos užsakytas stiklas į fasadą specialiai sumontuotas tokiu kampu, kad nepraleistų intensyvios šviesos. Vidinis pastato stiklas nežymiai, bet taip pat apsaugo nuo nepageidautinos kaitros.
Tarp dviejų stiklo sienų įrengtos žaliuzės, kurios reaguoja į saulės padėtį danguje. Jų pasvirimo kampas automatiškai prisitaiko prie saulės spindulių kritimo kampo ir saugo pastatą nuo perkaitimo.
Stiklinis biuro pastatas taip sukomplektuotas, jog darbuotojai, esant būtinybei, ir patys gali prasiverti langus, ko negalima daryti kituose stikliniuose pastatuose, arba pagal savo poreikius gali reguliuoti minėtų žaliuzių pakrypimo kampą.
Taupo energiją
„Kai statėme šį pastatą, daugiausia dėmesio skyrėme pastato vėdinimo technologijoms, nes stiklinių pastatų vėsinimas kainuoja tiek pat, kiek ir jo šildymas. Mes stengėmės šias sąnaudas sutaupyti“, – teigė „Green Hall“ statybos projektų vadovas Gediminas Baškys.
Anot G. Baškio, įdiegtos priemonės pastatui šaldyti suvartojamą energiją sumažino 50 proc. „Nors praėjo dar tik viena žiema, bet galime pasakyti, jog ir šildymui taip pat buvo išleista 10–15 proc. mažiau“, – sako G. Baškys.
Jei išvardytų priemonių nebeužtenka pastatui vėsinti, įsijungia ne tradiciniai kondicionieriai, o modernios šalčio sijos „free cooling“. Tad vėsinant pastatą nesusidaro kondensato, o gauta šiluma yra panaudojama pirmame aukšte esančio restorano vandeniui šildyti. Biuro darbuotojai kvėpuoja sveikesniu – drėgnu oru.
„Green Hall“ pastate veikia ne tik moderni vėsinimo sistema, bet naudojama ir šiuolaikinė elektros taupymo įranga „AEIB“. „Specialūs davikliai fiksuoja, kiek šviesos patenka iš lauko ir tai, ar patalpoje yra žmonių. Pavyzdžiui, jei žaliuzės pasisuka tokiu kampu, kad į vidų patenka mažiau šviesos, „AEIB“ sistema patalpą apšviečia ryškiau, o jei nustato, kad nėra žmonių – šviesą automatiškai išjungia.
Tai tikrai padeda taupyti elektros energiją“, – sako G. Baškys.
Siekia „Žaliojo rakto“
Ekologinėmis taupymo idėjomis jau nuo 2003 metų užsikrėtė ir Lietuvos viešbučiai. Būtent nuo tada pradėta įgyvendinti ekologinė „Žaliojo rakto“ programa. Svarbiausi septynių „Žaliojo rakto“ diplomą gavusių viešbučių uždaviniai – vandens, elektros, šildymo energijos taupymas, ekologinis maistas, šiukšlių rūšiavimas ir viešbučio darbuotojų bei svečių švietimas ekologinėmis temomis.
Dar 1994 metais prasidėjusi Danijoje „Žaliojo rakto“ sistema 1998 metais pirmą kartą buvo įgyvendinta Prancūzijoje, šiek tiek vėliau – Estijoje.
„Dabar „Žaliojo rakto“ diplomus turi apie 17 pasaulio valstybių esantys viešbučiai. Tarp jų yra Japonija, Švedija, Belgija, Olandija, Italija, Portugalija, tad Lietuvai tai tikrai didelis žingsnis. Diplomo siekiantys viešbučiai iš viso turi atitikti net 70 griežtų reikalavimų bei laikytis savo numatyto energijos sąnaudų mažinimo plano“, – teigia programos kuratorius Lietuvoje Renaldas Rimavičius.
Viešbučio patalpose visur privalo kabėti užrašai, informuojantys apie vandens, elektros taupymą, prašoma rankšluostį, jei įmanoma, naudoti ilgiau nei vieną dieną. Tualetuose naudojamas perdirbtas tualetinis popierius, apšvietimui – tik A klasės elektriniai įrenginiai. Viešbučio darbuotojai rūšiuoja visas šiukšles, tokia galimybė suteikiama ir klientams.
Diplomą gavo „Gilė“
„Žaliojo rakto“ diplomą turinčio viešbučio „Gilė“ pardavimų skyriaus vadybininkė Natalija Timofejava sako, kad būti ekologiškiems iš tiesų yra daug pigiau, o klientai tai priima labai noriai.
„Gavę diplomą, atidarėme ir ekologinį restoraną. Visus produktus perkame iš aplinkinių ūkininkų turgelių, klientams ant švediško stalo patiekiame tik vietinę natūralią produkciją. Taip pat pagamintą maistą tiekiame ir darželiams“, – pasakoja N. Timofejava.
FAKTAI:
Birželį Romoje atidarytas viešbutis iš atliekų.
Vidutinio dydžio energiją taupančios lemputės atsiperka per metus.
Kasdien servetėlėms ir tualetiniam popieriui iškertama po 27 tūkst. medžių.
A4 formato 3 lapams pagaminti suvartojama 1 l vandens.
Lietuvoje perdirbami tik 24 proc. popieriaus.
Gaminant vieną kompiuterį susidaro 270 kg atliekų.
N. Medutytė
