Mūsų miniatiūrinė šalis energetinių žaliavų išteklių turtingam milžiniškam Kazachstanui siūlo aktyviau naudotis Lietuvos transporto tinklais, didinti prekybą per Klaipėdos uostą, svarsto lėktuvų reiso tarp dviejų sostinių poreikį.
Ketvirtą kartą surengtas Lietuvos ir Kazachstano respublikų prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdis, šįkart vykęs Palangoje, ryškiausiai atspindėjo transporto ir energetikos tematiką. Susitikime pasidžiaugta, kad praėjusių metų rugsėjį Astanoje pasirašyto protokolo siekį stiprinti valstybinius ryšius jau atspindi 50 proc. išaugusi abipusė prekyba ir Klaipėdos uoste per pirmąjį pusmetį 5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjusi Kazachstano krovinių apyvarta.
Tačiau dvišalė komisija konstatavo, kad kitose srityse būtina veikti aktyviau. Delegacijų vadovai - Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas ir Kazachstano užsienio reikalų viceministras Rapilis Žošybajevas - antradienį pasirašytame protokole išreiškė siekį didinti Kazachstano krovinių (juodųjų metalų, ferolydinių, grūdų) eksportą per Klaipėdos uostą, skatinti investicijas, dalintis laisvųjų ekonominių zonų steigimo patirtimi.
Trečiadienį kazachai žvalgėsi po Klaipėdos uostą, kur 2001 metai yra lankęsis ir jų šalies prezidentas.
Didins krovinių mastą
R.Žošybajevo manymu, dvišaliai ryšiai pastaraisiais metais vystosi intensyviai, nes šalys suinteresuotos dalyvauti viena kitos ekonominiuose procesuose. Komisijos darbas skirtas plėsti prekybos mastui, bet šįkart nagrinėti energetikos ir transporto klausimai.
„Lietuvos pusė iškėlė geležinkelio vagonų užlaikymo problemą, trukdančią Klaipėdos uostui didinti mūsų krovinių apyvartą, tad komisija nagrinėjo pasiūlymus, kaip padėtį keisti. Praktiškai šį procesą tobulinti nurodėme Lietuvos ir Kazachstano geležinkelių bendrovėms. Pateiktas pasiūlymas organizuoti konteinerių traukinį, tačiau čia reikia diskusijų, jo tikslingumas dar turi būti įrodytas ekonominiais skaičiavimais“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Kazachstano delegacijos vadovas.
Pasak V.Navicko, pastarųjų metų prekybos su Kazachstanu tendencijos geros, bet galimybės neišnaudotos. „Lietuvos eksportas į Kazachstaną šiemet išaugo 40 proc., importas iš jo - 60 proc., prekybos mastas siekia milijardą litų. Tarp Lietuvos prekybos partnerių Kazachstanas pagal prekybos apyvartą užima tik 21 vietą, tačiau žinant šios šalies potencialą, norėtųsi, kad tai būtų kur kas aukštesnė pozicija. Praėjusiais metais Lietuvoje lankėsi 30 tūkst. Kazachstano turistų. Tiesioginės Kazachstano investicijos Lietuvoje 2008 metų balandžio 1 dieną sudarė 15,7 mln. litų, o tiesioginės Lietuvos investicijos Kazachstane - 2,8 mln. litų. Siūlome kazachams investuoti į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, logistikos centrus, uostą“, - kalbėjo ūkio ministras.
V.Navickas užsiminė, kad lietuviai ragina Kazachstaną prisidėti prie 2007 metais sukurto naftotiekio projekto „Sarmatia“, skirto transportuoti Kazachstano ir Azerbaidžano naftą nuo Odesos iki Gdansko uosto Lenkijoje, nes Lietuva suinteresuota naftos bei gamtinių dujų tiekimu iš Kazachstano. Kol kas šiame projekte aktyvios dalininkės yra 5 šalys - Azerbaidžanas, Gruzija, Ukraina, Lenkija ir Lietuva, o Kazachstanas dėl savo veiksmų dar neapsisprendęs. Nors iki šiol nepavyko surasti išteklių tranzito per Rusijos teritoriją būdo, ateityje perspektyvų matoma.
Kalbėta apie tai, kaip Kazachstanas, taip pat kitos Azijos šalys, galėtų naudotis transporto tinklo maršrutu TRACECA (transporto koridorius Europa-Kaukazas-Azija) ir Mockavos intermodaliniu terminalu, kur susikerta rusiškos ir europinės vėžės geležinkelių bei automobilių tinklai.
Lietuviai atsargūs
Žvelgiant į Kazachstano ekonominį pajėgumą energetinių išteklių ir naudingųjų iškasenų srityse bei pasaulinių kompanijų trauką į šią šalį, Lietuvos verslo galimybės įsitvirtinti toje rinkoje neatrodo plačios. Tiek Lietuvos, tiek Kazachstano tiesioginės investicijos daugiausia nukreiptos į apdirbamąją gamybą ir prekybos sektorių.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus Kazachstane Romualdo Kozyrovičiaus, šiuo metu Kazachstane veikia 30 Lietuvos įmonių. Didžiausia investuotoja - gaiviųjų gėrimų bendrovė „Libela“, turinti keturis vaisvandenių fabrikus ir mėsos perdirbimo įmonę, kurianti tokių įmonių tinklą.
„Mes juokaujame, kad Kazachstane valgome lietuvišką dešrą. Viena lietuvių šeima yra atidariusi duonos kepyklą, kurios produkcija prekybos centruose išperkama per valandą. Kazachstane yra plačios galimybės plėsti žemės ūkio produktų perdirbimo verslą, nes ši šalis naujose įmonėse pageidauja aukštų Europos Sąjungos standartų. Girdėjau, kad kažkokie lietuviai nusipirko čia didelį plotą žemės. Nežinau, kiek tiesos, bet būtų sveikintina, jei lietuviai steigtų ūkius Kazachstane - čia geros žemės yra daug“, - kalbėjo ambasadorius.
Paklaustas, kas atbaido lietuvius nuo tokių patrauklių investicijų, kokios yra verslo rizikos, R.Kozyrovičius išskyrė rytietišką mentalitetą ir gamybinių partnerių patikimumą. „Tačiau tiems mūsų verslininkams, kurie į mus kreipiasi pagalbos, stengiamės surasti patikimus partnerius. Tai rodo ir Kazachstane jau veikiančių Lietuvos įmonių sėkmė“, - patikino ambasadorius R.Kozyrovičius.
Kazachstano naftos ir dujų ūkis jau seniai yra patekęs į tarptautinių korporacijų įtakos lauką. Bankinis, viešbučių ir statybų sektoriai apgulti arabų pasaulio kompanijų.
Lietuvos ir Kazachstano dvišalio bendradarbiavimo planuose numatoma, kad kazachai Baltijos šalių verslininkams surengs specialią konferenciją, kurioje jiems pristatys kapitalo investavimo nišas.
Vida Bortelienė
