Liepos mėnesį vėl augo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kaina Lietuvai. Šilumos tiekimo įmonės už dujas liepą mokėjo net 1721 Lt/tne su transportavimo mokesčiu – 73 litais daugiau nei birželį, kuomet dujos kainavo 1648 Lt/tne.
Per tris paskutinius mėnesius dujų kaina pakilo net 239 litais – virš 40 procentų daugiau nei dujos brango per visus 2010 metus. Gegužę dujų kaina sudarė 1598 Lt/tne, balandį – 1482 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.
2010-ųjų metų sausio mėnesį šilumos tiekimo įmonės už dujas mokėjo 1248 Lt/tne, gruodį – 1414 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.
„Nuo 2005 metų, kuomet gamtinių dujų kainos metinis vidurkis sudarė 439 Lt/tne, iki šios dienos dujos pabrango daugiau nei keturis kartus. Belieka tik pasikartoti, kad esant tokiai situacijai, būtina skubiai rūpintis gamtinių dujų keitimu vietiniu biokuru, kuris išlieka daugiau nei dukart pigesnis už dujas“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, biokuro katilinių diegimas reikalauja milžiniškų investicijų. „Siekiant, kad šilumos vartotojai kuo greičiau pajustų brangių gamtinių dujų atsisakymo naudą ir būtų stabilizuotos šilumos kainos, vietinio kuro diegimui būtina valstybinė investicinė programa. Į šią sritį taip pat būtina kreipti Europos Sąjungos fondų lėšas“, - įsitikinęs V. Stasiūnas.
Jo teigimu, Lietuvos valdžiai žengiant teisingu keliu, reikiama linkme kreipiant investicijas ir paramą, mūsų šalis pajėgi pavyti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo lyderius – modernias Skandinavijos valstybes.
„Pavyzdžiu Lietuvos energetikos ūkiui galėtų tapti Švedija, kurioje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminama net 80 proc. šilumos. Tokios šalys kaip Danija ir Švedija iki 2050 metų numato iš viso atsisakyti iškastinio kuro šilumos gamybai. Tokias pat galimybes turi ir Lietuva“, - teigė V. Stasiūnas.
Pastaruosius septynerius metus šilumos energijos kaina Lietuvoje augo išimtinai dėl gamtinių dujų brangimo, kitos šilumos tiekimo sąnaudos nekito arba mažėjo.
