Vokiečių mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ norėtų statyti didesnį prekybos centrą nei numatyta.
„Lidl“ prekybos tinklo atstovai jau prieš kurį laiką yra kreipęsi į miesto Savivaldybę, prašydami leisti planuoti penkių parduotuvių statybas mieste. Dvi iš jų vietose, kuriose tokio dydžio centrų statyba yra draudžiama.
Dabar prašymas konkretesnis: kalbama apie dvi parduotuves, iš kurių viena yra vietoje, kur pagal Panevėžio miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialųjį planą nenumatyta didesnių nei 1 000 kvadratinių metrų bendrojo ploto specializuotų ir universalių prekybos įmonių plėtra. Tad dėl pastarosios prašoma padaryti išimtį.
Vėl plečiasi
Ketvirtadienį „Lidl“ atstovai – plėtros specialistė Simona Ampiainen ir valdybos narys Marius Kybartas – susitiko su Panevėžio savivaldybės atstovais. Pasak M. Kybarto, sprendimą dėl leidimo statyti didesnį prekybos centrą nei leidžiama turės priimti miesto Taryba, tačiau norėta išgirsti ir miesto vadovų nuomonę.
M. Kybarto teigimu, Lietuvoje veikia antrinė „Lidl“ įmonė, kurios steigėjai yra vokiečiai. Mažmeninės prekybos „Lidl“ parduotuvės yra mažų kainų ir negausų prekių asortimentą turintys prekybos centrai.
Lietuvoje veikla vykdoma nuo 2002 metų. Aktyviai pirkti žemės sklypai, tačiau 2006 metų viduryje akcininkai ne vienoje šalyje netikėtai sustabdė plėtros planus, tad kai kurie sklypai buvo parduoti. Jau metai įmonė vėl aktyviai perka sklypus.
Anot M. Kybarto, norima sukurti ištisą sistemą, tai yra kad būtų sandėlis ir vienu metu šalyje būtų atidaryta ne mažiau kaip penkios ar daugiau parduotuvių. Panevėžyje, nors ir turėta planų dėl penkių prekybos centrų, tačiau kol kas apsiribojama dviem. Norima gauti statybos leidimus, tačiau tai nereiškia, kad prekybos centrai bus statomi iš karto. Įmonės atstovo teigimu, norima, kad šalyje susidarytų kritinė masė parduotuvių kartu su logistikos centru. Jis neatmetė galimybės, kad vienu metu gali būti atidarytos net kelios parduotuvės.
Panevėžyje yra anksčiau įsigytas maždaug 7 000 kvadratinių metrų sklypas tarp vadinamos senosios „Maximos“ ir „Babilono“. Tam tikri žingsniai atlikti ir dėl teritorijos ties Smėlynės ir Varpo gatvių sankryža, kur yra individualių sklypų masyvas. Būtent ši vieta pagal specialųjį didžiųjų prekybos centrų išdėstymo mieste planą neatitinka įmonės planų. „Lidl“ čia norėtų statyti kone dvigubai didesnį prekybos centrą nei leidžiama, tai yra daugiau nei 1 800 kvadratinių metrų dydžio, o prekybinis plotas siektų apie 1 200.
Veido žada nedarkyti
M. Kybarto teigimu, įmonėje buvo svarstytas ir kitas variantas: toje vietoje statyti tokio dydžio prekybos centrą, koks leidžiamas – tai yra iki 1 000 kvadratinių metrų. Tuomet prekybinis plotas sudarytų kelis šimtus kvadratinių metrų, bet akcininkams tai atrodo neįdomi, neatsiperkanti investicija. Tuo labiau kad konkurencija šalyje labai didelė.
Miesto meras Vitalijus Satkevičius neslėpė, kad prieš susitikimą analizuotos tokių investicijų galimybės, tačiau ar Taryboje įmanoma gauti pritarimą, sunku pasakyti. „Greičiau ne nei taip“, – neslėpė V. Satkevičius. Bet, mero teigimu, verslininkai turi teisę pateikti prašymą, ir jis bus svarstomas.
Tik vakarykščio susitikimo metu patarta prašyme nurodyti, kokios investicijos numatomos, kiek būtų sukurta naujų darbo vietų, tai yra tai, kokia būtų iš to nauda miestui.
Kartu svarstyta, kad numatytoji vieta nedarkytų miesto veido. Ji yra ribojamos zonos pakraštyje, netoli geležinkelio ir pramoninio rajono.
Kartu kviesta pasvarstyti, kad galbūt Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje galėtų atsirasti prekybos tinklo logistikos centras. M. Kybarto teigimu, sprendimas dėl logistikos centro greičiausiai bus priimtas Vokietijoje įvertinus daugelį aplinkybių. Kartu tvirtino, kad prekybos centrai turės nuosaikius pirkėjų srautus, tai yra nebus dešimties tūkstančių kvadratinių metrų gigantai, keičiantys miestų struktūrą.
„Nekeistų miestų struktūros, neperkeltų jo centro į kitą vietą“, – žadėjo M. Kybartas.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas teigė puikiai suprantantis, kad investicijos labiau atsiperka į didesnius objektus. Rūmų nariais yra ir vietos prekybos centrai, tad neabejota, kad jų pozicija neigiama.
„Žiūrint į bendrą miesto interesą, sveika konkurencija yra sveikintinas dalykas. Gyvenimas eina į priekį ir naujų įmonių atsiradimas mieste sveikintinas“, – sako susitikime dalyvavęs S. Gailiūnas.
D. Savickienė
