Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikinimu, siekiama sudaryti daugiau galimybių darbo santykių srityje tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas. Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentė.
Reglamentavo nuotolinį darbą
Darbo kodekse, kaip nauja darbo rūšis, reglamentuotas nuotolinis darbas. Nuotolinio darbo sutartis apims ir namudinį darbą, ir darbą kitose nei darbovietė darbo vietose, naudojant informacines technologijas. Tai esą padės įmonėms, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, sudaryti lankstesnio darbo galimybes darbuotojams. Realiai šis reglamentavimas, matyt – tik techninis žingsnis įkandin pažangiai jau veikiančių įmonių.
Grįžta viršvalandžiai
Pakoreguotas Darbo kodeksas leis organizuoti viršvalandinius darbus, bet griežtinama viršvalandinių darbų apskaita. Numatyti atvejai, kuriais darbdavys gali skirti viršvalandžius: kai siekiama užkirsti kelią nelaimėms, šalinami jų padariniai; kai dėl netikėto gedimo darbo neįmanoma užbaigti per nustatytą darbo laiką; pakrovimo ir iškrovimo operacijoms, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos ir pan. Numatyti ir atvejai, kai viršvalandžius galima skirti darbuotojui sutikus. Paliekami viršvalandžių apribojimai – ne daugiau kaip 4 valandos per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus, o kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – 180 valandų per metus.
„Tai leis darbdaviams teisėtai daryti tai, ką jie nelegaliai darė ir daro iki šiol – išnaudoti darbuotojus“, - posėdžio metu piktinosi Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Neretai pateikiamas argumentas, kad viršvalandinių darbų draudimo panaikinimas nėra reikalinga priemonė krizės laiku, nes ji mažins naujų darbo vietų kūrimą ir skatins darbu apkrauti jau įdarbintus darbuotojus. Šis argumentas yra iš dalies teisingas, - pripažino ir Lietuvos laisvos rinkos Instituto (LLRI) ekspertai. - Vis dėlto, šiandien viršvalandiniai darbai yra dirbami, bet nefiksuojami ir neapmokami, nes tai draudė Darbo kodeksas. Viršvalandinių darbų individualia sutartimi įteisinimas sudarytų galimybę realiai situacijai legalizuoti“.
Lankstesnė darbo laiko apskaita
Suminė darbo laiko apskaita galės būti įvesta iš esmės visose įmonėse „esant būtinumui“ ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais. Tai įmonėms turėtų padėti operatyviau prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos aplinkybių. Galiojęs Darbo kodeksas numatė kriterijus įmonei, kuri galėtų įvesti suminę darbo laiko apskaitą.
„Suminė darbo laiko apskaita leistų derinti darbo ir nedarbo laiką tiems žmonėms darbo rinkoje, kuriems šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys – pagyvenusiems žmonėms, mažus vaikus auginančioms motinoms ir kita. Suminė darbo laiko apskaita leistų, pavyzdžiui, dirbti keturias dienas per savaitę po 10 valandų, o penktadienį nebedirbti arba lanksčiau paskirstyti darbo krūvį tarp kelių savaičių“, - savo požiūrį nurodė LLRI.
Įtvirtinama maksimali 48 valandų darbo savaitė ir 12 valandų darbo diena (pamaina) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus savaitės ir paros nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.
Terminuotos sutartys – ir nuolatiniam darbui
Remiantis Darbo kodekso pataisomis, bus galima sudaryti terminuotas darbo sutartis, net jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Tokias sutartis (ir ne ilgesniam nei dviejų metų laikotarpiui) bus galima sudaryti tik naujai įsteigtose darbo vietose. Jų įmonėje negalės būti daugiau nei 50 proc. Tokiais saugikliais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimams. Terminuotos sutarties nutraukimo sąlygos, suprantama, yra paprastesnės nei neterminuotos.
Verslo lūpomis kalbančio LLRI teigimu, būtent numatyti saugikliai „sutrukdys šiai palankiai darbo vietų kūrimui nuostatai turėti teigiamas pasekmes darbo rinkai“. LLRI ekspertų nuomone, klausimo sprendimas „iš esmės“ būtų atleidimo sąlygų neterminuotų sutarčių atvejais paprastinimas.
