Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas atsiuntė Šiaulių miesto savivaldybei projektą dėl laisvosios ekonominės zonos steigimo. Anot buvusio mero Genadijaus Mikšio, įtartina, ką slepia ši aukščiausių valdžios sluoksnių iniciatyva. Kai miestas pats norėjo – Vyriausybė tarsi neleido. Kai sutvarkė pramoninio parko infrastruktūrą – ministerija pati užsimanė steigti LEZ'ą. Vieni tai vadina lavono reanimavimu, kiti įžvelgia daug pinigų, treti mato puikią perspektyvą verslui.
Ministerija perims į savo rankas
Ūkio viceministro laiške minima, kad laisvąsias ekonomines zonas taip pat bus bandoma kurti Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio savivaldybėse. Labiausiai taikomasi į tokias miestų vietas, kuriose jau investuota: įdiegtos komunikacijos, nutiesti keliai, sukurta infrastruktūra.
Jei minėtų miestų ir rajonų tarybos pritars tokiam siūlymui, šalyje LEZ teritorija ir geografija gerokai išsiplės. Klaipėdos LEZ yra 412 ha ploto, Kauno – 534 ha. Šiaulių pramoninis parkas – apie 53 ha su apsauginėmis zonomis. Jei Ūkio ministerijos planai būtų įgyvendinti, LEZ plotas padidėtų dar 600 ha. Pažymėtina, kad numatomuose plotuose yra visa reikiama infrastruktūra, kuriai ES struktūriniai fondai buvo skyrę apie 100 mln. litų.
Ūkio ministerija planuoja per metus į kiekvieną pramoninį parką pritraukti bent po 1–2 investuotojus. LEZ įsikūrusios įmonės atleidžiamos nuo daugelio mokesčių. Esant tam tikroms sąlygoms, atleidžiama nuo pelno ir nekilnojamojo turto, žemės ar PVM mokesčių.
Šiaulių miesto tarybos prašoma dėl pramoninio parko perdavimo Ūkio ministerijos žinion apsispręsti iki rugpjūčio 26 dienos. Reikia pateikti ir teritorijos planą bei informaciją apie infrastruktūrą.
Paprastai kalbant, jei Taryba balsuos „už“, bus skelbiamas konkursas LEZ verslo planui. Būgštaujama, kad LEZ teritorija bus tiesiog nuomojama, o savivaldybė nebeturės joje jokios apčiuopiamos įtakos.
Neįsisavina pinigų
Kai kurie Šiaulių politikai ministerijos pasiūlymą vertina įtariai. Jiems kyla klausimas, kodėl tokia idėja buvo sunaikinta anksčiau, o dabar pradėta gaivinti iš naujo.
Buvęs Šiaulių meras Genadijus Mikšys prisiminė, kad pernai į Šiaulius jau buvo atvykę Kauno LEZ atstovai. Jie jau tada teiravosi dėl galimybės Šiauliuose įkurti filialą. „Tada pasakėme, kad niekas Šiauliuose Kauno nekurs ir teritorijos taip paprastai neatiduos“, – prisimena eksmeras.
G. Mikšiui kelia įtarimų toks ministerijos žingsnis. Pasak jo, panašu, kad Kauno LEZ, nepavykus susitarti tiesiogiai, nuėjo aplinkiniu keliu – per ministeriją: „Mes investavome savo ir europinius pinigus, todėl negali niekas taip ateiti ir paimti. Turėtų mums kompensuoti visas išlaidas.“
Dabar Šiauliuose esantis pramoninis parkas nesprogsta nuo investuotojų. Čia įsikūrusios vos keturios įmonės. Tuščia, nors prieš porą metų investuota beveik 40 mln. litų. Pusė šios sumos buvo apmokėta iš ES fondų, kita dalis – šiauliečių sumokėti mokesčiai.
G. Mikšys prisimena, kad Šiauliai kadaise labai norėjo turėti LEZ teritoriją, tačiau ministerija kažkodėl pasirinko Kauną ir Klaipėdą, nors Šiaulių geografinė padėtis bei logistikos galimybės buvo traktuojamos kaip vienos geriausių – arti oro uostas, geležinkelis.
Eksmeras teigia, kad Šiauliais domėjosi nemažai užsienio investuotojų, tačiau juos atbaidydavo ne miesto pozicija, bet netobuli įstatymai. „Jeigu pridėtinės vertės mokestis sugebėjo pasikeisti dukart per metus, apie kokius užsienio investuotojus galima kalbėti?“ – retoriškai klausia G. Mikšys.
Šiauliai vėl liks už borto?
Šiaulių miesto tarybos narys Vidmantas Japertas laikosi visiškai priešingos nuomonės. Jis siūlo praeitį palikti istorikams ir pasirūpinti, kad Šiauliai neliktų už borto: „Kurdama LEZ, Lietuva iš ES išsiderėjo neblogas sąlygas dėl šių teritorijų ploto. Tas plotas buvo paskirstytas tarp Kauno ir Klaipėdos. Dabar yra neišnaudoto ploto, todėl jį reikia rasti kažkur kitur šalyje.“
Yra žinoma, kad Kauno LEZ'as, norėdamas toliau išlikti toks pat, turėtų iš privačių savininkų išpirkti žemę. Tam lėšų nėra, todėl tikimasi panaudoti sunkiai užpildomus pramoninius parkus.
V. Japertas mano, kad dabar reikalingas principinis Tarybos sprendimas, nes Šiauliai vėl gali likti nuošalyje. Tarybos narys įsitikinęs, kad Šiauliuose LEZ nėra todėl, kad kadaise trūko politinės valios, o kai kurie valdžios atstovai kryptingai siekė sužlugdyti tokios zonos kūrimą mūsų mieste.
„Ūkio ministerija rodo iniciatyvą. Manau, kad verta pasinaudoti šiuo pasiūlymu. Neužmirškime, kad sklypui perduoti bus ruošiamos tam tikros sutartys. Savivaldybė jose gali nurodyti, kokiu būdu nori atgauti savo investicijas į šią teritoriją. Tai bus derybų klausimas“, – teigia V. Japertas.
Pašnekovas primena, kad pagrindinė nauda iš LEZ yra papildomos darbo vietos. Dirbantys žmonės mokės mokesčius į savivaldybės iždą. Dabar nuo daugybės mokesčių atleistos įmonės po kurio laiko taip pat pradės mokėti žemės bei turto mokesčius. Šie papildys miesto kišenę.
V. Japertas priminė, kad Šiauliai, užleisdami pramoninį parką LEZ'ui, nukelia nuo savo pečių prievolę teikti mokesčių lengvatas. Tuomet už tai bus tiesiogiai atsakinga Ūkio ministerija.
Tarybos narys įsitikinęs, kad Šiauliams ministerijos pasiūlymas yra patrauklus. LEZ įsikūrimas įsilietų prie kitų šios teritorijos ateities vizijų. Tai teigiamai paveiktų ir čia planuojamo logistikos centro kūrimą, pasikeistų valstybės požiūris į Šiaulių oro uostą.
V. Japertas paneigė nuogąstavimus, kad greičiausiai bandoma uzurpuoti ES skiriamas lėšas. ES nenumato jokių papildomų lėšų LEZ kurti, nes dabar tai gali sudaryti nelygias verslo sąlygas. Jis neišmanymu pavadino ir tai, kad ministerija „uždirbs“ iš LEZ kūrimo per savo viešąją įstaigą „Investuok Lietuvoje“. Tarybos narys teigia žinąs, kad šį įstaiga gali tik pasiūlyti investuotojams galimybes, o ne juos administruoti.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
