Birželio 16 d. žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, ministerijos sekretoriai Dalia Miniataitė, Gediminas Radzevičius ir kiti atsakingi pareigūnai susitiko su Lenkijos ūkininkų socialinės draudimo kasos (KRUS) atstovais aptarti abiejų šalių ūkininkų socialinio draudimo aktualijų ir pasidalyti patirtimi.
Renginyje dalyvavo Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius Mindaugas Mikaila, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.
Socialinės draudimo kasos veikimo principai
KRUS prezidentas Henrykas Smolarzas pabrėžė, jog šalies ūkininkų socialinio draudimo sistema, sukurta remiantis Prancūzijos ir Vokietijos patirtimi ir sukaupusi jau dvidešimties metų patirtį, yra nuolat tobulinama, atsižvelgiant į laikmečio diktuojamus pokyčius.
KRUS aptarnauja apie 4 milijonus asmenų arba apie 8 proc. visų šalies gyventojų. KRUS veikla susideda iš dviejų pagrindinių elementų – draudžia socialiniu ir sveikatos draudimu bei išmoka įvairias draudimo išmokas. KRUS taip pat nustato ūkininkų darbingumo lygį, rūpinasi nelaimingų atsitikimų ir ligų prevencija, teikia ūkininkams nemokamas reabilitacijos paslaugas.
Socialiniu draudimu yra apdrausta apie 1 mln. 600 tūkst. asmenų, išmokos mokamos beveik 1,5 mln. gyventojų. KRUS aptarnauja ir tuos žmones, kurie Lenkijoje negyvena, tačiau, remiantis tarptautiniais šalių susitarimais, turi teisę į išmokas.
Lenkijoje kiekvienas, turintis 1 ha ir didesnį ūkį, bet nepadraustas pagal darbo santykius, privalo draustis socialiniu draudimu ir mokėti įmokas. Turintieji mažiau kaip 1 ha žemės gali apsidrausti savanoriškai, tačiau jiems draudimasis nėra privalomas. Didžioji dalis tų įmokų, kurias ūkininkai moka KRUS‘ui, tenka pensijų ir neįgalumo pensijų fondui. Papildomas mokestis renkamas nelaimingų atsitikimų, ligų ir motinystės draudimui. Apsidraudusiems šiuo draudimu, išmokos mokamos tik iš KRUS sukauptų įmokų, kurios yra, palyginti, nedidelės. Pvz., nedarbingumo lapelis ūkininkui išduodamas tik tuomet, kai jis serga daugiau kaip 30 dienų, o išmoka siekia tik 10 zlotų per dieną. Tuo tarpu didžiąją pensijų ir neįgalumo pensijų dalį – 80 proc. – finansuoja valstybė. Iš šalies biudžeto yra finansuojamos ir reabilitacijos bei įvairios nelaimingų atsitikimų, ligų prevencijos priemonės, taip pat reabilitacijos, sveikatingumo paslaugos, kuriomis per metus pasinaudoja apie 15 tūkst. asmenų.
KRUS taip pat naudojasi Pasaulio banko bei ES fondų lėšomis. Pasinaudojant europine parama, sukurta informacinė sistema, kuri leidžia kaupti įvairius statistinius duomenis. Jais keičiamasi su Austrija, JAV, Kanada, Korėja ir kitomis šalimis.
Ūkių pajamingumo nustatymo kriterijai
Lenkijoje ūkių pajamingumas skaičiuojamas pagal ūkio dydį ir dirvos kokybę perskaičiuotais hektarais. Žemės kokybė vertinama 6 pakopomis (klasėmis). Pvz., 1 ha trečios klasės žemės prilygsta 1 perskaičiuotam ha, tuo tarpu 1 ha pirmos ar antros klasės žemės prilygs 1,5 perskaičiuotam ha. Ūkininkas, valdantis 30 ha geros žemės, turės 50 perskaičiuotų ha.
Pasak KRUS prezidento, nors Lenkijoje diskutuojama dėl ūkių pajamų skaičiavimo tinkamiausio modelio – europinio dydžio vienetais ((EDV) ar perskaičiuotais hektarais – iki šiol laikomasi pirminio modelio. „Praktiškai 50 perskaičiuotų hektarų dydžio ūkis prilygsta 14 EDV dydžio ūkiui, taigi visi einame ta pačia kryptimi“, – akcentavo H.Smolarz. Ūkiai grupuojami į kelias grupes: didesni kaip 50 perskaičiuotų hektarų; 100; 150 ir 300 ha.
Socialinio draudimo įmokų dydžiai
Lenkijos Seimo priimti naujausi KRUS sistemos įstatymo pakeitimai susiję su socialinio draudimo įmokų didinimu ūkininkams, valdantiems didesnius ūkius. Ūkininkai, valdantys iki 50 perskaičiuotų hektarų, moka mažiausiai – 290 zlotų per ketvirtį. Iš jų 200 zlotų (tai sudaro 10 proc. nuo bazinės pensijos) tenka pensijų ir neįgalumo pensijų fondui. Papildomas mokestis renkamas nelaimingų atsitikimų, ligų ir motinystės draudimui. Mažiausias šios rūšies draudimui skirtas mokestis – 90 zlotų per ketvirtį.
Kita grupė ūkininkų, kurie valdo daugiau kaip 50 perskaičiuotų ha, moka pagrindinius 10 proc. bazinės pensijos (200 zl) ir dar papildomai 24 proc. nuo bazinės pensijos. Per ketvirtį šie ūkininkai sumoka 690 zlotų. Turintieji daugiau kaip 150 perskaičiuotų ha, moka 10 proc. nuo bazinės pensijos ir dar papildomai 36 proc., iš viso 933 zlotus. Turintieji daugiau kaip 300 perskaičiuotų ha per ketvirtį moka 1 176 zlotus (10 plius 48 proc.). „Tokie iš pirmo žvilgsnio sudėtingi skaičiavimai pasirinkti siekiant laikytis visuomeninio teisingumo. Taigi didžiausi Lenkijos žemvaldžiai moka panašų mokestį, kaip ir kitų ūkio šakų verslininkai. Bendra jų įmoka prilygsta 80 proc. nuo tos įmokos, kurią sumoka dirbantieji pagal darbo sutartis“, – paaiškino KRUS prezidentas H.Smolarz.
Lietuvos ūkininkų socialinė draudimo sistema
Lenkijos delegacija domėjosi Lietuvos socialinio draudimo sistema, įmokų dydžiais, baudomis jų nemokantiems ir kitais mokesčių klausimais. Mūsų šalies ūkininkų socialinio draudimo modelį, įsigaliojusį nuo 2009 m. sausio 1 d., pristatė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Draudimo organizavimo skyriaus vedėja Silva Kazickienė. Ji informavo, kad ūkininkai bei jų partneriai tuo atveju, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 europinio dydžio vienetams (EDV) arba didesnis, nuo 2009 m. sausio 1 d. draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvoje nuo šių metų sausio 1 d. įmokas privalo mokėti 13 378 ūkininkai ir jų partneriai. Iš jų 4 624 ūkininkai ir jų partneriai turi valdas, kurių ekonominis dydis, išreikštas europinio dydžio vienetais (EDV), yra didesnis kaip 14 EDV ir jie privalo mokėti didesnes įmokas, t. y. ne mažesnes kaip 9 600 Lt, bet ir ne didesnes kaip 17 856 Lt per metus. S.Kazickienė pažymėjo, kad už pirmąjį 2009 m. ketvirtį įmokos turėjo būti sumokėtos iki balandžio 15 d., tačiau laiku tai spėjo padaryti tik 5 531 ūkininkai ir jų partneriai (41,3 proc.).
Susitikime diskutuota sezoninių darbuotojų įdarbinimo, talkų apmokestinimo, pajamų (pelno) mokesčių įvedimo klausimais. Abiejų šalių atstovai susitarė palaikyti nuolatinius ryšius ir dalytis informacija bei patirtimi socialinio ir kitų mokesčių klausimais.
